Si vis pacem, para bellum

Kaip sakoma lotyniškame posakyje, jei nori taikos, ruoškis karui. Todėl vis labiau nestabiliame pasaulyje ES turi stiprinti savo gynybą ir užtikrinti, kad sugebėtume apsiginti patys. Tai neįmanoma be konkrečių veiksmų ir politinės valios, kurios dešimtmečius trūko valstybėms narėms. Tačiau artėjanti pirmojo Europos Komisijos nario, atsakingo už gynybą ir kosminę erdvę, kadencija žada išjudinti ES iš letargo.

Neseniai mūsų politinėje šeimoje, Europos liaudies partijos frakcijoje, buvo svarstomi išsamesni būdai, kaip sudaryti sąlygas Europai apsiginti, ir galiausiai buvo priimtas strateginis dokumentas "Europa, kuri saugo: Europa, kuri pasisako už tikrą taiką, kurdama tikrą Europos gynybos sąjungą". Sprendimas aiškus: turime imtis veiksmų dabar ir turime tai daryti ryžtingai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Norint parodyti mastą, reikia pasakyti, kad per pastarąjį dešimtmetį Maskva ir Pekinas savo gynybos biudžetus padidino atitinkamai beveik 300 % ir 600 %. Tuo pat metu ES šalys savo biudžet us padidino tik 20 %. Net ir dabar ne visos Europos NATO sąjungininkės pasiekė 2 % BVP tikslą. Turime paspartinti savo veiksmus - tai patikimumo klausimas. Ekspertai įspėja, kad Rusija per ateinančius penkerius metus galės pradėti plataus masto puolimą prieš ES ir NATO. Todėl Europa turi pagaliau perimti savo saugumą į savo rankas ir tapti pajėgi bei pasirengusi ginti save ir savo interesus. Savo strateginiame dokumente siūlome penkis konkrečius žingsnius, kaip to pasiekti.

Pirma, mums reikia tikros Europos bendrosios gynybos rinkos. Nuolatinis Europos gynybos rinkos neveiksmingumas lemia nereikalingą dubliavimąsi, menką gynybos išlaidų veiksmingumą, taigi ir Europos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą. Tai, kad ES valstybės narės vis dar įsigyja 78 proc. karinės įrangos iš ne ES šaltinių, toli gražu nėra idealu. Karas Ukrainoje taip pat rodo, kad dėl išskaidytų pajėgumų ir gamybos bei remonto pajėgumų trūkumo susidaro ilgos ir pažeidžiamos šaudmenų, atsarginių dalių ir techninės priežiūros tiekimo linijos. Visavertė bendroji gynybos rinka turėtų apimti dideles investicijas į mūsų pramonės pajėgumus, MVĮ dalyvavimą, tarpvalstybinių kliūčių pašalinimą ir visos Europos vertės ir tiekimo grandinių skatinimą. Mums skubiai reikia optimizuoti gamybą, taikant standartizavimą, abipusį sertifikavimo pripažinimą ir prioritetų nustatymą. Turėtume integruoti Ukrainą į savo rinką ir remti bendrus valstybių narių viešuosius pirkimus.

Antra, turime mąstyti plačiai ir investuoti į ES gynybos technologijų ateitį. Turime gerokai padidinti investicijas į naujas ir perversmą sukeliančias gynybos technologijas, įskaitant kibernetinę gynybą, kosmosą, naujas medžiagas ir gamybą, dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją, debesų kompiuteriją, daiktų internetą, robotiką, biotechnologijas ir nanotechnologijas. Glaudžiai bendradarbiaudami su savo transatlantiniais partneriais, taip pat turime imtis plataus užmojo Europos projektų, tokių kaip bendras ir sąveikus priešraketinės gynybos skydas, Europos branduolinis skydas ir DARPA tipo Europos gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų programos agentūra.

Trečia, mums reikia glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje ir integruotų Europos pajėgumų. ELP frakcija numato Gynybos sąjungą su integruotais sausumos, jūrų, oro, kosmoso ir kibernetiniais pajėgumais, atitinkančiais NATO reikalavimus, ir su greitojo reagavimo pajėgumais (angl. Rapid Deployment Capacity, RDC) kaip nuolatinėmis ir nedelsiant prieinamomis pajėgomis. Po karinio mobilumo reikia imtis konkrečių priemonių, visų pirma parengti planą, kaip sukurti "karinį Šengeną", užtikrinantį karinį mobilumą ES teritorijoje. Turėtume įsteigti visiškai sukomplektuotą ir aprūpintą Jungtinį štabą, kuriame būtų derinamos civilinės ir karinės priemonės, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti integruotu ES požiūriu į krizių valdymą, pradedant strateginiu planavimu ir operatyvinėmis koncepcijomis ir baigiant faktiniu misijų ir operacijų vykdymu.

Ketvirta, mums reikia daugiau investicijų, pažangaus reguliavimo, pramonės pajėgumų didinimo ir geresnės infrastruktūros. Mūsų užmojai gynybos srityje turi būti įgyvendinami skiriant tinkamą finansavimą būsimame ES daugiamečiame biudžete. Turime skubiai sutelkti dėmesį į didesnes, geresnes ir bendras investicijas. Kartu raginame mažinti reguliavimą ir administracinę naštą. Būsimoje Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities turi būti pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip įgyvendinti M. Draghi pranešimo nuostatas, kuriose pabrėžiama, kad per ateinantį dešimtmetį į Europos gynybos sektorių reikia papildomai investuoti 500 mlrd. eurų. Turime ieškoti naujų mūsų programų finansavimo būdų. Tai turėtų apimti Europos investicijų banko (EIB) įgaliojimų peržiūrą ir papildomas PVM lengvatas. EIB paskolos turėtų skatinti privačias investicijas į Europos gynybos pramonę.

Galiausiai, Europa turi turėti tvirtą balsą pasaulyje, kai kalbama apie gynybą ir saugumą. EPP nuomone, glaudūs transatlantiniai santykiai ir bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis NATO rėmuose išlieka mūsų saugumo kertiniu akmeniu. Tačiau tai neatleidžia mūsų nuo įsipareigojimo, kad mes, europiečiai, turime sugebėti ginti savo interesus kurdami savo papildomus ir sąveikius gynybos pajėgumus. Tikra partnerystė reiškia bendrą atsakomybę, bendras pastangas ir vienodą naštos pasidalijimą.

Negalime ramiai stebėti, kaip pasaulis aplink mus toliau ginkluojasi. Europos saugumo ateitis priklauso ne tik nuo politikos, bet ir nuo politinės valios. Atėjo laikas Europai prisiimti atsakomybę už savo gynybą.Pasaulis stebi.

Visą strateginį dokumentą rasite čia.