ES atsakas į krizę Ukrainoje

Spalio 26 d. vykusiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose Ukrainos gyventojai aiškiai ir ryžtingai pasisakė už taiką, stabilumą ir už tai, kad jų šalis eitų Europos bei reformų keliu. Šiemet vykusiuose prezidento ir parlamento rinkimuose gyventojai dukart patvirtino Ukrainos valdžios institucijų teisėtumą ir įgaliojimą ryžtingai vykdyti šį kursą. Parlamento rinkimai buvo pliuralistiniai, jie vyko tvarkingai, sąžiningai ir laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų.

Šiandien Ukraina vėl turi unikalią galimybę atsinaujinti, vystytis, klestėti ir kurti tikrą demokratiją bei teisinę valstybę. Ukrainos piliečiai tikisi, kad jų lyderiai dirbs ir bendradarbiaus pragmatiškai, nesiveldami į paralyžiuojančius kivirčus, kaip buvo netolimoje praeityje. Tai, kad naujoji vyriausybė suformuota greitai ir kad joje dalyvauja visos proeuropietiškos ir reformas remiančios partijos, yra labai teigiamas ženklas.

Europos Sąjunga atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Agresyvi ir ekspansinė Rusijos politika kelia grėsmę Ukrainos vientisumui ir nepriklausomybei, taip pat ir pačiai Europos Sąjungai. Atsižvelgdama į naujausius įvykius Ukrainoje, Europos Sąjunga neturėtų būti naivi ir turi būti pasirengusi tvirtam ir veiksmingam atsakui į krizę. Remiantis tarptautinės teisės principais, dėl kurių susitarė visos Europos šalys, įskaitant Rusiją, turi būti gerbiama kiekvienos suverenios šalies, įskaitant Ukrainą, teisė savarankiškai ir be išorinio įsikišimo apsispręsti dėl politinio susivienijimo ir ekonominės integracijos. Laisvė, demokratija, suverenitetas, teritorinis vientisumas ir teisinės valstybės principai yra neginčijami.

Artimiausiais mėnesiais Ukrainai iškils šie pagrindiniai iššūkiai: kai kurių jos teritorijos dalių okupacija ir aneksija, Minsko susitarimų įgyvendinimas ir plataus užmojo reformų darbotvarkė. Europos Sąjungos vaidmuo yra aktyviai dalyvauti remiant šių esminių reformų įgyvendinimą ir teikiant pagalbą. Galutinis tikslas – pasiekti, kad Ukraina išbristų iš dabartinės krizės, sėkmingai įgyvendinusi reformas, kurios būtų naudingos žmonėms ir pagerintų jų gyvenimą.

Parama siekiant įgyvendinti reformas

Ukraina turi imtis būtinų išsamių ir visapusiškų ekonominių, socialinių ir politinių reformų, grindžiamų socialinės rinkos ekonomika. Šaliai reikia konkurencingos ekonominės sistemos, kuri sudarytų visiems vienodas sąlygas veikti. Reikia teisingumo sistemos, kuri laikosi įstatymo raidės ir dvasios bei yra nepriklausoma. Nauja konstitucija turėtų sustiprinti skaidrumą ir aiškiai atskirti pagrindinių valdžios institucijų kompetenciją, taip išvengiant bereikalingos kovos dėl galios. Decentralizacijos procesas neturi sugriauti šalies vieningumo ir centrinės valdžios autoriteto tokiais svarbiais klausimais kaip vidaus ir užsienio reikalai, ekonominė tvarka ir politika, šalies finansų sistema suteiks daugiau kompetencijos ir atsakomybės regionams ir veiksmingai priartins sprendimus prie žmonių. Tačiau pagrindinis prioritetas yra išnaikinti sisteminę korupciją. Ji yra Ukrainos visuomenės ir politinio gyvenimo vėžys.

Šioje sudėtingoje karo aplinkoje Ukraina turės įgyvendinti esmines reformas, tuo pat metu reaguodama į krizinę situaciją valstybės Rytuose. Prezidento Petro Porošenkos pasiūlyta reformų programa, įskaitant įstatymus dėl kovos su korupcija, decentralizacijos ir amnestijos, yra žingsnis tinkama linkme ir turi tapti realybe.

Ypač svarbi yra Ukrainos finansinė padėtis. Šaliai, kuri yra puolama iš išorės ir tuo pat metu turi energingai vykdyti išsamias ir visapusiškas reformas, reikalinga svari parama tvarkant savo išlaidas. Didele parama Ukrainai keletą artimiausių metų bus ES skirtas 11 mlrd. eurų paketas, įskaitant makrofinansinę pagalbą ir TVF, Pasaulio banko bei ES įsikūrusių tarptautinių finansinių institucijų paskolas. Finansinė parama turėtų būti teikiama lanksčiau ir sparčiau, koreguojant paramos teikėjų sąlygas atsižvelgiant į konkrečias Ukrainos aplinkybes. Tačiau ji turėtų tvirtai priklausyti nuo įvykdytų sąlygų, pagal kurias būtų vertinama reformų pažanga. Todėl raginame 2014 m. gruodžio mėnesį surengti tarptautinę donorų konferenciją ir parengti naują „Europos Maršalo planą Ukrainai paremti“.

Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis ratifikuota. Ji negali būti ir nebus keičiama. Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties įgyvendinimas turėtų būti reformų Ukrainoje kelrodžiu. Tenka apgailestauti, kad Rusijos vadovybė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį iki šiol laiko grėsme savo pačios interesams. Priešingai, ši sutartis gali būti naudinga Rusijai dėl išsiplėtusios prekybos ir ekonominės veiklos bei stabilesnės kaimynystės. Atsižvelgiant į sutartą Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties įgyvendinimo laiką, Rusija neturi pagrindo kritikuoti ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties ar reaguoti įvedant nepagrįstus prekybos apribojimus ar karinę agresiją. Autonominių prekybos priemonių taikymo pratęsimas de facto pagilino asimetrišką sutarties įgyvendinimą. Ukraina turėtų kuo geriau išnaudoti laiką iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir paspartinti ES acquis įgyvendinimą, kuris yra Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties dalis.

ELP frakcija pasirengusi suaktyvinti Europos Parlamento dalyvavimą remiant Aukščiausiosios Rados darbą Europos reikalų srityje. Būsimo parlamentinės asociacijos komiteto veikla turėtų būti sutelkta stiprinti demokratiją ir ES matomumą Ukrainoje bei galėtų būti ES valstybių narių parlamentų dvišalės pagalbos teikimo pagrindas.

Spartesnę ir svaresnę techninę pagalbą turėtų teikti Europos Komisijos „Paramos Ukrainai grupė“. Užtikrinti reformos vykdymą galima tik sustiprinus administracinius gebėjimus. Šiuo tikslu ES institucijos ir valstybės narės turėtų atsiųsti kiek įmanoma daugiau techninių konsultantų, kurie padėtų ją įgyvendinti, o Ukrainos valdžios institucijos, remdamosi panašia Vidurio Europos šalių patirtimi, turėtų įsteigti ES integracijos ir paramos koordinavimo ministeriją. Tokiai įstaigai turėtų būti suteikta pakankamai įgyvendinimo ir administracinių galių reformos pažangai stebėti, prižiūrėti ir analizuoti. Būtina užtikrinti ES ir tarptautinių donorų paramos naudojimo matomumą, atskaitomybę ir skaidrumą.

Europos Sąjunga turi stiprinti Ukrainos pilietinę visuomenę. Ji jau veikia kaip veiksminga sergėtoja, daranti reikiamą spaudimą ir padedanti valdžios institucijoms vykdyti duotus reformų pažadus.

Svarbu, kad ES, kartu su Ukrainos valdžios institucijomis, ir toliau skirtų dėmesio humanitarinei krizei Ukrainoje, kylančiai dėl Rusijos agresijos. ES turėtų toliau teikti finansavimą, skirtą padėti sunkiose humanitarinėse sąlygose atsidūrusiems Ukrainos gyventojams, ypač šalies viduje perkeltiems asmenims.

Ribojamosios priemonės

Rusijos karinė intervencija ir Ukrainos teritorijos okupacija pažeidžia tarptautinę teisę ir pačios Rusijos įsipareigojimus, kylančius iš Jungtinių Tautų Chartijos, ESBO Helsinkio baigiamojo akto ir Budapešto memorandumo.

Tol, kol Rusija nepradės paisyti ir vykdyti Minske duotų įsipareigojimų ir nepakeis savo veiksmų eigos Ukrainoje, ES ir toliau jos atžvilgiu taikys ribojamąsias priemones. Minsko susitarimai numato, visų pirma, visišką ir besąlygišką visų Rusijos karių, nelegalių ginkluotų grupių, karinės įrangos, kovotojų ir samdinių patraukimą iš Ukrainos teritorijos, nuolatinį Ukrainos sienos su Rusija stebėjimą ir tikrinimą, vykdomą ESBO specialiosios stebėjimo misijos, ir apsikeitimą įkalintais asmenimis, įskaitant Nadią Savčenko. ES turi būti pasirengusi sustiprinti savo ribojamąsias priemones ir išplėsti jų taikymo sritį, vadovaudamasi „atlygio pagal nuopelnus“ principu, jei Rusija ir toliau eskaluotų ir destabilizuotų padėtį Ukrainoje, panašiai kaip rengdama neteisėtą lapkričio 2 d. „balsavimą“ Donbaso srityje.

Europos Sąjunga turėtų parengti komunikacijos strategiją kovai su Rusijos propagandos kampanija, nukreipta į Europą, Ukrainą ir pačią Rusiją.

Atsižvelgdama į Nyderlandų vadovaujamą tarptautinį tyrimą dėl liepos 17 d. numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17, Europos Sąjunga turėtų ir toliau reikalauti, kad visos susijusios šalys užtikrintų neatidėliotiną, saugų ir nevaržomą patekimą į MH17 katastrofos vietą.

Saugumo stiprinimas

Liepos 19 d. Europos Sąjungos Taryba panaikino ginklų embargą Ukrainai. Šiuo metu nėra jokių prieštaravimų, įskaitant teisinius apribojimus, valstybėms narėms teikti ginklus Ukrainai, ir tai galėtų būti grindžiama vadinamosiomis lendlizo sutartimis.

Neatidėliotinas uždavinys yra sustiprinti Ukrainos gynybos pajėgumus, to prašo jos valdžios institucijos. Tai apima: kareivių apsaugos ir individualią įrangą, ginklus, prieštankinių raketų sistemas, šaudmenis, sekimą, žvalgybą, ryšius, laivyno stiprinimą, kad šis galėtų ginti Juodosios jūros pakrantę, taip pat oro gynybos sistemas, įskaitant priešlėktuvinius ir kovinio rengimo įrenginius. ES turėtų išnagrinėti būdus, kaip padėti Ukrainos vyriausybei stiprinti savo gynybos pajėgumus.

Ukraina galės tinkamai funkcionuoti tik turėdama veiksmingus teisėsaugos, žvalgybos ir gynybos sektorius. Ukrainos gynybos struktūroms ir ginkluotosioms pajėgoms reikalinga esminė pertvarka. Šiuo atžvilgiu, būtų labai vertinga buvusiai Varšuvos pakto organizacijai priklausiusių ES valstybių narių patirtis pertvarkant savo ginkluotąsias pajėgas. ES galėtų padėti Ukrainos valdžios institucijoms vykdant šią užduotį, ypač pagal ES bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), kuria vadovaujantis jau rengiami ginkluotųjų pajėgų mokymai kitose pasaulio vietose.

ESBO specialiosios stebėjimo misijos darbas yra itin svarbus siekiant sumažinti įtampą bei užtikrinti taiką, stabilumą ir saugumą. Tačiau jos veiksmingumą vietoje reikėtų sustiprinti, kad būtų užtikrinta veiksminga kontrolė ir patikra Ukrainos ir Rusijos pasienyje, tuo pačiu išsaugant veiksmų objektyvumą.

Numatyta BSGP ES patariamoji misija Ukrainoje yra pirmas žingsnis siekiant padėti Ukrainai vykdyti civilinio saugumo sektoriaus, įskaitant policijos ir teisinės valstybės, reformą. Ukrainos valdžios institucijoms paprašius, ES turėtų įsteigti ES stebėsenos misiją, kuri užtikrintų veiksmingą Ukrainos sienos su Rusija kontrolės ir stebėsenos mechanizmą.

ES turėtų atnaujinti savo saugumo strategiją, atsižvelgdama į naują geopolitinę situaciją, ypač į naują hibridinio karo grėsmę, taip pat sustiprinti BSGP bendradarbiavimą su Rytų partneriais.

Paskutiniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkai dar kartą patvirtino NATO paramą „Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“. ES turėtų gerokai sustiprinti savo atsako saugumo srityje koordinavimą su NATO atsaku, nes tai išlieka lemiamu pagrindu imtis veiksmų.

Energetinio saugumo didinimas

Vienintelis perspektyvus ES atsakas į Rusijos grėsmę yra laikymasis išvien ir kalbėjimas vienu balsu. Tai taip pat apima tikrą bendrą išorės energetikos politiką bei Europos energetikos sąjungos sukūrimą. Susitarimas, kurį 2014 m. spalio 30 d. dėl žiemos paketo pasiekė ES, Rusija ir Ukraina, vadovaujant tuometiniam už energetiką atsakingam Europos Komisijos nariui Guentheriui Oettingeriui (ELP), yra esminis ir įpareigojantis žingsnis, kuris turėtų užtikrinti dujų iš Rusijos tiekimą iki 2015 m. kovo mėn. Tačiau vieši Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako pareiškimai apie tai, kad susitarimas nėra privalomas, yra nepriimtini.

Radikalus ES energetikos sektoriaus saugumo stiprinimas, mažinant jo priklausomybę nuo Rusijos ir didinant atsparumą išorės spaudimui, yra nepaprastai svarbus. Tai apima vietinių energijos šaltinių stiprinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančius energijos išteklius, taip pat importo įvairinimą, pasitelkiant, be kita ko, partnerystes su JAV, Norvegija ir Viduržemio jūros regiono valstybėmis. Infrastruktūros ir jungčių tarp valstybių narių ir mūsų kaimyninių šalių plėtra yra prioritetinis bendrų interesų projektas. Be to, kuriant tikrai nepriklausomą ES energetikos rinką, svarbiausia yra srauto priešinga kryptimi technologija.

Dėl patiriamo Rusijos spaudimo Ukrainos dujų rinka atsidūrė beviltiškoje padėtyje. ES turėtų skirti Ukrainai finansinę paramą, kuri padėtų jai atkurti ir modernizuoti savo vamzdynus. Reikėtų skatinti Ukrainos vyriausybę pertvarkyti savo energetikos sektorių, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir palaipsniui atsisakyti švaistūniškų subsidijų.

Vamzdynų projektus mūsų kaimyninėse valstybėse reikia kritiškai peržiūrėti visapusiškai atsižvelgiant į dabartinę politinę situaciją. „Pietų srauto“ projektas yra politiškai neperspektyvus ir turėtų būti stabdomas. Vietoj to, pirmenybę reikia teikti projektams, kuriais būtų užtikrinta didesnė energijos tiekimo šaltinių įvairovė. Tai reiškia, kad būtina atnaujinti „Nabucco“ dujotiekio ir tolimesnius projektus, kurie sujungtų Šiaurės Kaukazo, Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros regiono ir Centrinės Azijos šalis su ES, nepriklausomai nuo Rusijos dujų tiekimo geopolitikos.

Galiausiai, turime siekti visiško bendros energijos vidaus rinkos, įskaitant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, įgyvendinimo. Nebaigta byla prieš „Gazprom“ turi būti nedelsiant išnagrinėta, ir sprendimas vykdomas be jokių išimčių.

Išvada

Rusija yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Chartijos, Budapešto memorandumo, pasirašiusi Rusijos ir NATO steigiamąjį aktą, yra Europos Tarybos narė. Tai šalis, tvirtai saistoma tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir prievolių. Nėra jokių argumentų, pateisinančių karinės jėgos naudojimą Europoje dėl vadinamųjų istorinių ar saugumo interesų gynimo arba užsienyje gyvenančios savo mažumos apsaugojimo. XXI amžiuje tokia politika nepriimtina.

Ukrainoje vyksta nepaskelbtas Rusijos pradėtas hibridinis karas. Tai daugialypis konfliktas, kuriame persipina kibernetinio karo, reguliariųjų ir nereguliariųjų pajėgų naudojimo, propagandos, ekonominio spaudimo, energetinio šantažo, politinės destabilizacijos ir diplomatijos elementai. Neteisėta Krymo pusiasalio aneksija buvo pirmas atvejis Europoje po Antrojo pasaulio karo, kai viena valstybė jėga pakeitė kitos valstybės sienas ir prisijungė dalį jos teritorijos.

Skaudžiai pasimokiusi iš buvusių pasaulinių karų, Europa šiandien grindžiama pagarbos tarptautinei teisei principu. Ji susidūrė su konfliktu, kuris atgaivino tragiškus seniai prabėgusių metų prisiminimus, kai demokratija ir laisvė nebuvo laikomos savaime suprantamais dalykais. Todėl nuolaidžiavimu paremtas ES atsakas tik padrąsintų Rusiją plėsti savo pradėtą hibridinį karą į kitas kaimynines šalis. Atsižvelgiant į tai, turi būti užkirstas kelias Krymo scenarijaus pakartojimui Padniestrėje.

ES ekonomikos augimas neįmanomas be stabilumo aplink mus esančiose valstybėse. Mūsų pagrindiniame plane reikia numatyti strategijas, kaip dabartinį „ugnies ratą“ paversti „draugų ratu“. Šiomis nepalankiomis aplinkybėmis svarbesnis nei bet kada yra valstybių narių solidarumas, kuris turėtų atsispindėti ir pasirengime praktiškai paremti tas priešakinės linijos valstybes nares, kurioms gali kilti ta pati grėsmė.

Naujoji Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini, kartu su Komisijos nariu Johannesu Hahnu, turėtų pagal savo įgaliojimus imtis visų įmanomų žingsnių ir iniciatyvos, kad būtų kuo greičiau rastas politinis Ukrainos krizės sprendimas, kurį gerbtų visos susijusios šalys ir kuriuo būtų išvengta įšaldytojo konflikto scenarijaus Rytų Ukrainoje ir Kryme.

Teikdama paramą Ukrainai ES kartu remia save ir savo saugumą. ES diplomatinių pastangų patikimumą būtina sustiprinti ryžtu deeskaluoti konfliktą, kartu tvirtai laikantis savo vertybių ir padedant Ukrainai išlaikyti nepriklausomybę, suverenumą, vienybę ir teritorinį vientisumą.