EPP grupės pozicijos dokumentas: Europos automobilių pramonės konkurencingumo užtikrinimas

Būdamas pagrindinis ekonomikos ramstis, automobilių sektorius visoje vertės grandinėje sukuria daugiau kaip 13,8 mln. kokybiškų darbo vietų, jo indėlis į ES BVP sudaro 7 proc. ir kuria gerovę visose valstybėse narėse. Jau daugiau kaip 150 metų jis yra pagrindinis regiono gerovės variklis.

Europos automobilių ir tiekėjų pramonė patiria precedento neturintį spaudimą dėl išorės ir vidaus iššūkių. Konkurenciją iškreipia, ypač smarkiai subsidijuojami Kinijos gamintojai, be to, veikia sunkūs vietos veiksniai, pavyzdžiui, didelės energijos sąnaudos, ir dideli reguliavimo reikalavimai, pavyzdžiui, pertekliniai ataskaitų teikimo įpareigojimai. Be to, sparčiai mažėja automobilių apskritai, ypač elektromobilių, paklausa. Tuo pat metu pramonė prisitaiko prie ES klimato ir aplinkosaugos tikslų - aukščiausių pasaulyje - ir tuo pat metu valdo neatidėliotiną poreikį pereiti prie skaitmeninių technologijų.

PPE frakcija pritaria Komisijos pirmininkės pasiūlymui pradėti strateginį dialogą dėl automobilių sektoriaus ateities; šiam procesui asmeniškai vadovaus pati pirmininkė, o jame turės dalyvauti automobilių sektoriaus suinteresuotosios šalys, Europos Parlamento, Europos Komisijos ir ES Tarybos atstovai. ELP frakcija reikalauja, kad po šio dialogo būtų parengta visa apimanti ES strategija, kuri padėtų sektoriui įveikti įvairius iššūkius ir peržiūrėtų taikomą ES reglamentavimo sistemą. EPP frakcija taip pat mano, kad toliau nurodytos neatidėliotinos ir ilgalaikės priemonės yra labai svarbios siekiant išsaugoti konkurencingą pasauliniu mastu pagrindinę pramonės šaką, kuri užtikrina aukštos kokybės darbo vietas ir gerovę Europoje, o kartu iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu.

1. Užtikrinti, kad geriausios technologijos galėtų konkuruoti

ES turi vėl įtvirtinti technologinį neutralumą kaip pagrindinį principą, atsižvelgdama į sektoriaus realijas. Naujausi politiniai sprendimai, pavyzdžiui, peržiūrėti lengvųjų automobilių ir furgonų (2019/631) ir sunkiasvorių transporto priemonių (2019/1242) išmetamo CO2 kiekio normatyvai, pažeidė šį principą, nes faktiškai uždraudė naujų vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių pardavimą. Kadangi technologinis neutralumas įkūnija subsidiarumo ir proporcingumo principus, šis draudimas yra nesuderinamas su ES teise. Be to, dabartiniame reglamente daugiausia dėmesio skiriama tik išmetamųjų dujų išmetimui, neatsižvelgiant į platesnį transporto priemonių gamybos, naudojimo ir šalinimo poveikį aplinkai. Toks požiūris neproporcingai palankus elektra varomoms transporto priemonėms ir riboja sąžiningą skirtingų technologijų konkurenciją. Todėl labai svarbu sukurti vienodas sąlygas, kurios leistų konkuruoti geriausioms technologijoms. Visoms technologijoms, kurios gali padėti siekti klimato tikslų, turėtų būti taikomos sąžiningos sąlygos, nesuteikiant pirmenybės ar šališkumo kuriam nors konkrečiam technologiniam sprendimui. ES klimato politikoje pirmenybė turėtų būti teikiama rinka grindžiamoms priemonėms, o ne visuotiniams draudimams. Toks požiūris leidžia mažiausiomis sąnaudomis sumažinti CO₂ kiekį, o vartotojams suteikia galimybę rinktis ir inžinieriams konkuruoti kuriant geriausius sprendimus. Vartotojai nusipelno galimybės naudotis pigiausiomis technologijomis ir gauti geriausią įmanomą informaciją, kad galėtų pasirinkti jų poreikius atitinkantį judumo sprendimą.

• ICE draudimo ištaisymas: 2035 m. numatomas vidaus degimo variklių (VDV) draudimas turėtų būti panaikintas, kad būtų užtikrintas technologinis neutralumas, t. y. kad būtų galima naudoti įvairias technologijas, tačiau kartu būtų laikomasi Europos Sąjungos anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų. Elektromobiliai (EV) atliks svarbų vaidmenį pereinant prie klimato požiūriu neutralios ateities, tačiau kitos technologijos taip pat gali padėti siekti mūsų klimato tikslų. Europos Komisija turi skubiai pateikti Reglamento 2019/631 peržiūrą, kurioje būtų vėl įtvirtintas technologiškai neutralus požiūris ir pripažintas visų technologijų vaidmuo siekiant sumažinti CO2 kiekį. Persvarstyme turėtų būti pripažintas alternatyvių degalų, įskaitant e. degalus, biodegalus, atsinaujinančiuosius ar sintetinius degalus, vaidmuo, numatant aiškias išimtis ir kartu taikant kitas priemones, pavyzdžiui, nustatant anglies dioksido korekcijos koeficientą, taip peržiūrint draudimą naudoti ICE nuo 2035 m. Atlikdama šią peržiūrą, Komisija taip pat turėtų pasiūlyti anglies dioksido atžvilgiu neutralių degalų apibrėžtį, kad būtų užtikrintas tinkamas išmetamų teršalų kiekio sumažinimas, palyginti su įprastiniais degalais, ir galiausiai iki 2050 m. būtų pasiektas neutralumas klimato atžvilgiu. Ji taip pat turėtų pripažinti kitų technologijų, pavyzdžiui, iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių (PHEV), svarbą ir užtikrinti tinkamas sąlygas visoje ES, pavyzdžiui, galimybę naudotis elektromobiliais, jų įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra bei alternatyviais degalais ir jų įperkamumą.
  
• Apžvalga: Atsižvelgiant į ilgus automobilių pramonės vystymosi procesus, ES Komisija turi perkelti numatytą Reglamento (ES) 2019/631 peržiūrą iki 2025 m., kad būtų kuo greičiau ištaisytas DCE draudimas ir sektoriui būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir planavimo saugumas. Nors reikia derinti įvairias politikos priemones, svarbu pažymėti, kad teigiamas ATLPS poveikis klimatui iki 2030 m., kaip apskaičiuota, bus 25 kartus didesnis nei Reglamento (ES) 2019/631 poveikis. Į šį nedidelį poveikį klimatui reikia atsižvelgti vertinant tikslus ir neišvengiamą darbo vietų praradimą bei deindustrializaciją Europoje.
  
• Sunkiasvorių transporto priemonių ir priekabų tikslai: Europos išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai turi būti plataus užmojo, tačiau realūs, kad pramonė galėtų juos pasiekti. Neseniai peržiūrėjus Reglamentą dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normatyvų (Reglamentas (ES) 2019/1242) šios pusiausvyros pasiekti nepavyko. Iki 2026 m. pabaigos Komisija turėtų peržiūrėti Reglamentą (ES) 2019/1242 ir pakoreguoti sunkiasvorių transporto priemonių ir priekabų tikslinius rodiklius, kad būtų sumažinta našta vidutinio dydžio įmonėms ir priimtas technologiškai neutralus požiūris, pripažįstant alternatyvių degalų vaidmenį.
  
• Išvengti sankcijų: Elektromobilių pardavimo rinka nesivysto taip, kaip tikėtasi. Pardavimų rodikliai atsilieka nuo lūkesčių, o gamintojai rizikuoja nepasiekti 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo, todėl gali būti skiriamos milijardinės baudos. Dabartinės krizės sąlygomis gamintojams reikia pajamų, kad galėtų įvaldyti pertvarką. Komisija turėtų atlikti dabartinės padėties ir numatomos raidos 2025 m. peržiūroje analizę ir tada nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų išlaikytas originaliosios įrangos gamintojų (OĮG) konkurencingumas. Šios laikinosios pagalbos priemonės galėtų apimti tokias galimybes, kaip leidimas vykdyti bankininkystę ir pardavimų dalių apskaitą, atitikties vertinimas pagal trejų metų vidurkį arba laikinas baudų apskaičiavimo metodo patikslinimas, kad būtų atsižvelgiama ne tik į registruotus, bet ir į pagamintus automobilius. Visomis šiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgta į įmonių jau įdėtas pastangas ir investicijas ir taip išvengta teisinių ginčų. Jei baudų neišvengiama, jos turi būti reinvestuojamos į Europos automobilių sektorių konkrečiais tikslais (pvz., infrastruktūros diegimui, skatinimo sistemoms, skaitmeninimui), o ne į bendrą ES biudžetą. Būtina teikti pirmenybę aljansų kūrimui ES viduje arba su panašiai mąstančiais partneriais, siekiant užtikrinti, kad OĮG galėtų didinti savo konkurencingumą nesuteikiant pranašumo išorės dalyviams.
  
• Sinergijos su kitais sektoriais ir rinkos priemonėmis poveikis: Norint pasiekti klimato kaitos tikslus, reikia mažinti ne tik naujų transporto priemonių, bet ir esamo transporto priemonių parko anglies dioksido išmetimą. Leisdami naudoti įvairias technologijas po 2035 m., galime padidinti alternatyviųjų degalų, kurie taip pat yra suderinami su dabartinėmis transporto priemonėmis, naudojimą ir kartu palikti erdvės ateities inovacijoms. Ši išplėsta rinka būtų naudinga ir tiems sektoriams, kurie, siekdami mažinti anglies dioksido išmetimą, yra visiškai priklausomi nuo alternatyviųjų degalų. Atsižvelgiant į 2040 m. Sąjungos klimato tikslus, taip pat labai svarbu pripažinti, kad atsinaujinančiųjų skystųjų ir dujinių transporto degalų, įskaitant nebiologinės ir biologinės kilmės degalus ir perdirbtus anglies dioksido degalus iš netvarių pramonės procesų, gamyba ir naudojimas po 2040 m. yra neutralus anglies dioksido atžvilgiu. Toks pripažinimas skatintų transporto ir pramonės anglies dioksido išmetimo mažinimo sinergiją, subalansuotų e. degalų, biodegalų ir anglies dioksido atžvilgiu neutralių sintetinių degalų pasiūlą ir paklausą, taip pat padėtų abiem sektoriams sumažinti anglies dioksido pėdsaką.
  
• Labai svarbu, kad ES iki 2025 m. gruodžio mėn. pagaliau parengtų išsamiąLCA metodiką, pagal kurią būtų vertinamas transporto priemonių poveikis aplinkai nuo jų pagaminimo iki utilizavimo, ir įtrauktų ją į ES teisės aktus. Komisija, nuo 2019 m. turinti užduotį parengti LCA metodiką, turėtų kuo greičiau įtraukti LCA į Reglamentą (ES) 2019/631 ir Reglamentą (ES) 2019/1242, pagaliau atsižvelgdama į ES teisės aktų leidėjo valią.

2. Spartesnis infrastruktūros diegimas

Elektromobilių tinkamumas kasdieniam naudojimui ir socialinis pripažinimas labai priklauso nuo kainos prieinamumo, elektros tinklo plėtros, įkrovimo infrastruktūros įrengimo ir funkcionalumo, taip pat įkrovimo punktų įrengimo pastatuose. Tinkamos įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros trūkumas yra didelė kliūtis, trukdanti plačiai pritaikyti elektromobilius ir kitas tvarias technologijas. Lengvųjų transporto priemonių infrastruktūra įrengiama pavėluotai, o sunkiųjų transporto priemonių infrastruktūros praktiškai nėra. ES ir jos valstybės narės turi imtis ryžtingų veiksmų ir sukurti reikiamą infrastruktūrą. Reikia visapusiškos infrastruktūros plėtros, kuri užtikrintų teisingą paskirstymą tarp valstybių narių ir regionų.

• Investicijos į infrastruktūrą: Supaprastinti leidimų išdavimo procesai ir finansinės paskatos turėtų paskatinti viešai prieinamų įkrovimo stotelių ir degalų papildymo punktų diegimą, taip pat įkrovimo punktų įrengimą pastatuose. Europoje dėl ilgai trunkančių prisijungimo prie tinklo ir leidimų išdavimo procesų įkrovimo infrastruktūros diegimas labai vėluoja. Europos Komisija ir valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad būtų patobulintos leidimų išdavimo procedūros, padidinta elektros energijos gamyba, padidintas tinklo pajėgumas, numatyti papildomi finansavimo šaltiniai ir apsvarstyti galimybę nustatyti privalomus leidimų išdavimo terminus, kaip numatyta Kritinių žaliavų įstatyme (CRMA) ir Nulinės pramonės įstatyme (NZIA).
  
• Infrastruktūros diegimas: Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamente (AFIR) nustatyti konkretūs degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūros diegimo tikslai. Valstybės narės turi užtikrinti nuoseklų ir darnų įgyvendinimą, kad būtų išnaudotas visas bendrosios rinkos potencialas. Tačiau taip pat aišku, kad reikia daugiau užmojų. Valstybės narės ir Komisija turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad būtų diegiama papildoma infrastruktūra, pavyzdžiui, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose. AFIR peržiūra turėtų būti atliekama kartu su Reglamento 2019/631 peržiūra ir ja turėtų būti nustatyti platesnio užmojo tikslai, visų pirma susiję su sunkiasvorių transporto priemonių infrastruktūra. Valstybės narės taip pat turėtų gerinti bendrą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą pastatuose.

3. Tiekimo grandinės atsparumas ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė prekyba

Automobilių pramonė veikia labai konkurencingoje tarptautinėje aplinkoje. Europa turi užtikrinti vienodas sąlygas vietos ir užsienio gamintojams. Jei pasitaiko nesąžiningos praktikos, pavyzdžiui, dempingo ar nesąžiningų subsidijų, ES turi imtis kompensacinių priemonių. Tuo pat metu ES automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo svarbiausių žaliavų, iš kurių gaminami akumuliatoriai ir kurios daugiausia gaunamos iš nedaugelio šalių. ES turi diversifikuoti ir apsaugoti savo tiekimo grandines, kad būtų užtikrinta tvari gamyba ilguoju laikotarpiu.

• Prekybos susitarimai ir tarptautinis bendradarbiavimas: Siekdama įvairinti tiekimo grandines, mažinti priklausomybę ir atverti naujas rinkas ES ekonomikai, ES turėtų užbaigti vykstančias derybas dėl prekybos susitarimų, pradėti naujas derybas ir kitas tarptautinio bendradarbiavimo formas su tokiomis šalimis ar regionais kaip ASEAN ir stiprinti esamus santykius su kitomis trečiosiomis šalimis.
  
• Žiedinės ekonomikos reikalavimai: Veiksmingi žiedinės ekonomikos verslo modeliai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami sumažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir taip prisidėti prie tvaraus elektromobilių akumuliatorių gamybos Europoje. Reglamentu 2023/0284 dėl žiedinės ekonomikos reikalavimų transporto priemonių projektavimui ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymui reikia stiprinti žiedinės ekonomikos verslo modelius nustatant sistemą, kuri palengvintų ir paremtų ES automobilių sektoriaus plėtrą, kad jis taptų tvarių automobilių inovacijų lyderiu ir sustiprintų sektoriaus konkurencingumą, kartu mažindamas strateginę priklausomybę.
  
• Žaliavos: Siekiant paremti KRM vertės grandinę, įskaitant naujų gamybos pajėgumų kūrimą, ir užtikrinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą, būtina aiški Strategijos dėl svarbiausių žaliavų įgyvendinimo strategija, taip pat plataus užmojo KRM veiksmų planas, apimantis daugiau nei nustatyta KRMĮ. ES yra didelių galimybių išgauti svarbiausias žaliavas, būtinas baterijų gamybai ir elektrifikavimui. Be to, Europos Komisija turėtų bendradarbiauti su automobilių ir kalnakasybos pramone, siekdama ištirti galimas bendras įmones, skirtas šioms medžiagoms įsigyti, išgauti ir perdirbti, taip užtikrinant nuspėjamą ir tvarią svarbiausių žaliavų tiekimo grandinę. Įgyvendindama Strateginės partnerystės darbotvarkę, ES turėtų finansiškai remti pagrindinius Europos bendrovių projektus trečiosiose šalyse, kad Europos bendrovės galėtų užsitikrinti ir diversifikuoti svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimą ir užtikrinti, kad svarbiausios naudingosios iškasenos iš strateginių partnerių šalių būtų nukreiptos į Europą. ES taip pat turėtų skatinti keitimąsi gerąja patirtimi, pavyzdžiui, JOGMEC Japonijoje.
  
• Kova su nesąžininga praktika: Europos Komisija tinkamai nustatė antisubsidijų muitus iš Kinijos importuojamoms baterijų elektra varomoms transporto priemonėms. Tačiau derybos turėtų būti tęsiamos siekiant rasti ginčo sprendimą, nes antisubsidijų muitai yra kraštutinė priemonė. Komisija taip pat turėtų atidžiai stebėti bet kokius mėginimus išvengti priemonių ir visapusiškai naudotis tiesioginių užsienio subsidijų reglamente numatytomis priemonėmis. Nustačiusi tokią praktiką, ji skubiai aktyvuos turimas prekybos apsaugos priemones, įskaitant antisubsidijų ir antidempingo priemones, kartu užtikrindama tolesnį diplomatinį dialogą ginčams spręsti.
  
• Abipusiškumas: ES turėtų šalinti pasaulinį struktūrinį prekybos su Kinija ir kitomis ekonomikomis disbalansą taikydama daugiašales prekybos taisykles, stiprindama ES prekybos priemones, aktyviai remdama PPO reformą ir tvirtai laikydamasi abipusiškumo principo.

4. Inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas

Europa turi stiprinti savo pasaulinę lyderystę automobilių pramonės inovacijų srityje investuodama į pažangias technologijas, pavyzdžiui, autonominį vairavimą, dirbtinį intelektą ir alternatyvius degalus. Stiprindama mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumus, ES galės veiksmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Be to, didesnis finansavimas yra būtinas siekiant paremti automobilių sektoriaus ir jo paveiktų regionų pertvarką.

• Didesnis mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas: ES turėtų padidinti tiesioginį automobilių mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą, pirmenybę teikdama dirbtiniam intelektui, autonominiam vairavimui ir alternatyviems degalams. Turėtų būti skatinama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kad būtų paspartintos inovacijos ir palengvintas diegimas. ES turėtų imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią neteisėtam technologijų perdavimui ir apsaugotų Europos bendrovių intelektinės nuosavybės teises.
  
• Pagalba nukentėjusiems regionams: ES pramonės veiksmų plane, skirtame automobilių sektoriui, turėtų būti pasiūlytos finansinės paramos priemonės (pvz., teisingo perėjimo fondo pratęsimas po 2027 m.), skirtos padėti regionams, kuriuos paveikė sektoriaus pertvarka. Be to, tikslinės finansinės paramos schemos turėtų būti skirtos ne tik naujų gamybos įrenginių statybai, bet ir esamų įrenginių pertvarkymui. Todėl Europos Komisija turėtų atlikti valstybės pagalbos gairių peržiūrą, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti tikslines finansavimo schemas, kuriomis būtų veiksmingiau tenkinami įmonių, įskaitant tiekėjus, pramonės pertvarkos poreikiai, kartu išlaikant sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių.
  
• Perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas: Siekiant stiprinti dabartinės ir būsimos darbo jėgos įgūdžius ir gebėjimus, būtina įgyvendinti veiksmingas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, darbo jėgos trūkumą ir visuomenės senėjimą. Gamyklų uždarymas, perkėlimas į trečiąsias šalis ir darbo vietų praradimas Europoje rodo, kokia rizika gresia automobilių sektoriui, kai neatsižvelgiama į konkurencingumą.
  
• Skatinti gamybą ES: Anglies dioksido nutekėjimas automobilių sektoriuje kelia didelę grėsmę. Importuojant elektromobilius iš išorės rinkų, pavyzdžiui, Kinijos, kurioje gali skirtis išmetamųjų teršalų standartai, kyla pavojus, kad išmetamųjų teršalų kiekis bus perkeltas, o ne realiai sumažintas visame pasaulyje. Norint iš tikrųjų užtikrinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, būtina, kad elektromobiliai ir pagrindiniai komponentai būtų gaminami Europoje, taip išsaugant darbo vietas, ekonominę vertę, inovacijas ir aukštus aplinkosaugos standartus. Teikiant finansinę pagalbą pirmenybė turėtų būti teikiama ES pagamintoms transporto priemonėms, taip stiprinant vietinę gamybą ir užtikrinant atsparumą išorės priklausomybei.
  
• Bendro Europos intereso svarbūs projektai (IPCEI): IPCEI yra labai svarbūs pritraukiant investicijas į svarbiausias skaitmenines ir ekologiškas automobilių technologijas Europoje. Tačiau siekiant padidinti paraiškų teikimo proceso veiksmingumą, efektyvumą ir nuspėjamumą, tačiau nesutrikdant ES vidaus rinkos, būtina reformuoti IPCEI sistemą.
  
• Prieiga prie duomenų: Europos Komisija turėtų priimti konkretiems sektoriams skirtus reglamentus dėl prieigos prie transporto priemonių duomenų, papildančius Duomenų aktą. Šis reglamentas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas geresnei prieigai prie transporto priemonių duomenų, kartu užtikrinant aukščiausius kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos standartus. Komisija taip pat turėtų peržiūrėti ir racionalizuoti galiojančią teisinę sistemą, kad sumažintų administracinę naštą ir sumažintų dubliavimąsi. Europos Komisija taip pat turėtų aktyviai skatinti saugaus tarpvalstybinio duomenų perdavimo plėtrą. Geresnė prieiga prie pasauliniu mastu susietų ir saugių duomenų yra labai svarbi, ypač siekiant pažangos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros autonominio vairavimo ir transporto priemonių saugos srityse.
  
• Kreiptisį paklausą: Valstybės narės, siekdamos skatinti tvarių transporto priemonių pardavimą, turėtų įdiegti naujoviškas paramos schemas, pavyzdžiui, pirkimo paskatas, PVM lengvatas arba subsidijuojamą išperkamąją nuomą. ES Komisija turėtų skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir skelbti gaires, kad Europos gamintojai gautų realią naudą. Siekdama paremti galimus nacionalinius projektus, ES turėtų apsvarstyti galimybę, padedant Europos investicijų bankui, padidinti pajamas iš ATLPS 2 (Socialinio klimato fondo ir nacionalinių pajamų). Be to, Komisija turėtų užtikrinti, kad nacionalinės ATLPS-2 pajamos būtų naudojamos efektyviai, ir remti namų ūkių perėjimą prie švaraus judumo.

5. Reguliavimo sistemos supaprastinimas

Dabartinės reglamentavimo sistemos sudėtingumas ir pernelyg dideli ataskaitų teikimo įpareigojimai yra vienos didžiausių kliūčių inovacijoms ir augimui Europoje. Reikia imtis konkrečių veiksmų.

• ES teisyno testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: ES turėtų atlikti išsamią visų galiojančių teisės aktų, įskaitant antrinės teisės aktus, turinčių įtakos automobilių sektoriui, peržiūrą. Supaprastinta, suderinta ir racionalizuota reguliavimo aplinka ir ataskaitų teikimo prievolės sumažins reikalavimų laikymosi sąnaudas, o bendrovėms bus lengviau sutelkti dėmesį į inovacijas. Būsimų teisės aktų pagrindinis principas turėtų būti "vienas į du" taisyklės taikymas. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti, kaip skaitmeniniai vieno langelio sprendimai gali supaprastinti ir palengvinti atskaitomybės prievolių laikymąsi ir kaip juos galima įgyvendinti.
  
• Antrinės teisės aktų supaprastinimas: Siekdama sukurti racionalesnę ir skaidresnę reguliavimo aplinką, ES turėtų nustatyti antrinės teisės aktų supaprastinimo procesą. Tai galėtų apimti tokius veiksmus kaip susijusių reguliavimo reikalavimų grupavimas į grupes ir sistemingas laipsniškas pasenusių reglamentų panaikinimas per 5 metų laikotarpį.
  
• Privalomi konkurencingumo patikrinimai: Prieš paskelbiant visus naujus teisės aktų ir politikos pasiūlymus, įskaitant antrinės teisės aktus, turi būti atliekamas išsamus konkurencingumo patikrinimas, kurio metu nagrinėjamas galimas jų poveikis Europos ir Europos įmonių konkurencingumui pasaulyje. Komisija turėtų įsipareigoti teikti teisėkūros ir politikos pasiūlymus tik tuo atveju, jei jie neturi neigiamo poveikio konkurencingumui ir jei dėl jų aiškiai gauta teigiama Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė.

Išvada

ELP frakcija remia išsamią strategiją, skirtą šiems svarbiausiems iššūkiams spręsti pasitelkiant lanksčią, technologiškai neutralią politiką, kuria skatinamos inovacijos, remiama infrastruktūros plėtra, saugomos darbo vietos, išlaikomas Europos pasaulinis konkurencingumas ir įgyvendinami mūsų klimato kaitos užmojai. Europa turi išlikti stipri ir konkurencinga automobilių ir tiekėjų pramonės vieta, leidžianti jai pirmauti šioje naujoje transformacijos eroje ir kartu atlikti savo vaidmenį siekiant plataus užmojo klimato tikslų. ELP frakcija yra pasirengusi remti strateginį dialogą dėl automobilių sektoriaus ateities ir tikisi, kad naujoji Komisija įsipareigos kuo greičiau, 2025 m., peržiūrėti Reglamentą 2019/631. Atliekant šią peržiūrą turėtų būti peržiūrėtas draudimas naudoti ICE, padedama išvengti baudų, kuriamos palankios sąlygos ir didinamos pastangos diegti infrastruktūrą, kad Europos automobilių pramonė taptų konkurencinga ir kartu būtų pasiektas transporto sektoriaus anglies dioksido išmetimo mažinimas, taip prisidedant prie ES klimato neutralumo tikslo iki 2050 m.