Siekis parengti Europą XXI amžiui: penki punktai kuriant geresnę Europą

1. Kodėl mums reikia Europos? Norime išsaugoti savo europietišką gyvenimo būdą.

Europiečiai, susidurdami su precedento neturinčiais iššūkiais, baiminasi prarasti kontrolę ir teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Kai kurie iš šių iššūkių kyla iš technologijų ar ekonomikos sričių: skaitmeninimo, globalizuotos ekonomikos, klimato kaitos. Kiti sukeliami išorės veiksnių: karų Artimuosiuose Rytuose, nekontroliuojamos migracijos ir terorizmo, agresyvios Rusijos keliamos grėsmės laisvei ir taikai, taip pat labiau į savo vidaus reikalus susitelkusių Jungtinių Amerikos Valstijų. Dar su kitais iššūkiais dažniausiai susiduriama pačioje Sąjungoje: struktūriniu nedarbu, senėjančia visuomene, politinio nacionalizmo iškilimu ir sanglaudos stygiumi.

Kai kuriuos iššūkius privalu spręsti reaguojant bendrai, o kitus – suderinant valstybių narių požiūrį. Turint omeny visus šiuos iššūkius, Europa tampa mūsų gyvybės draudimo polisu smarkiai besikeičiančiame pasaulyje. Be ES valstybės narės susilpnėtų ir būtų paliktos pasaulio įvykių valiai. Tikrieji patriotai privalo būti ir tvirtai Europa tikinčiais europiečiais.

2. Kas suteikia postūmį mūsų frakcijai? Giname vieningos Europos idėją!

Tvirtai laikomės Europos idėjos, nes tikime Europos gyventojais. 70 pastarųjų metų dirbdami drauge, Europos gyventojai užsitikrino niekada anksčiau šiame žemyne neregėto masto taiką, laisvę ir ekonominę bei socialinę gerovę. Puikiai suprantame, kad europiečiai nerimauja dėl savo darbų, pajamų ir pensijų, savo tapatybės, savo mylimų šeimų ateities, savo noro siekti bendrų laimėjimų ir individualaus saugumo. Tikime ne baime, bet sprendimais. Giname europietišką gyvenimo būdą, propaguojantį laisvę, bet ne priespaudą, demokratiją, bet ne diktatūrą, bendradarbiavimą, bet ne egoizmą, saugumą, bet ne neapykantą, bei viltį, bet ne pyktį. Tai skiria mus tiek nuo dešiniųjų, tiek nuo kairiųjų populistų.

Mus įkvepia mūsų bendra istorinė patirtis, judėjiškos-krikščioniškos vertybės ir humanistinės idėjos. Todėl besąlygiškai giname žmogaus orumą, demokratiją, asmens laisvę, lygybę, teisingumą ir solidarumą. Esame frakcija, kuri, sudaryta iš krikščionių demokratų ir politiniame spektre užimančiųjų centro dešiniųjų poziciją, nori geresnės ateities visiems europiečiams. Pasisakome už tokią visuomenę, kuri nė vieno nepalieka nuošalyje, kurios varomoji socialinės sanglaudos ir bendrų tikslų jėga yra solidarumas. Tikime asmeninėmis žmonių galimybėmis kurti gyvenimą taip, kaip jie nori. Vietoj to, kad siektume kontroliuoti žmonių gyvenimą ar paprasčiausiai rinktumėmės visiško laissez-faire principą, mes pasisakome už verslumą, už prekybą, už švietimą, už mokslinius tyrimus, už inovacijas, už rinkos ekonomiką ir už socialinę atsakomybę su aukštais kokybės standartais. Todėl siekiame kurti stipresnę ir geresnę Europos Sąjungą.

Tuo pat metu esame įsitikinę, kad tiek ES, tiek jos valstybės narės privalo griežtai laikytis teisinės valstybės ir Europos demokratijos principų. Etiškas elgesys ir kova su korupcija yra būtinos sąlygos siekiant atgauti piliečių pasitikėjimą. Remiantis mūsų vertybėmis, aiškių sąlygų, nustatytų Kopenhagos kriterijuose ir Lisabonos sutartyje, būtina laikytis ne tik vykstant stojimo procesui, bet ir jau būnant visavertėmis valstybėmis narėmis. Valstybės narės turi vykdyti nustatytas sąlygas, įskaitant Kopenhagos kriterijuose numatytus ES integracijos pajėgumus. Tik tos šalys, kurios geografiškai iš esmės priklauso Europai, gali tapti ES narėmis. Turkija negali tapti visateise ES nare, nes tai būtų opus procesas tiek Europos Sąjungai, tiek pačią Turkijai. Todėl norime, kad Turkija būtų viena iš ES supančių šalių partnerių, kurios kol kas negali prisijungti arba visai neprisijungs prie Sąjungos.

Tvirtai manome, kad, aktyviai remiami žmonių, mes galėsime sukurti tokią Europą, kokią norime matyti, – vieningą, konkurencingą, teisingą ir aktyvią su išdidžiomis tautinėmis valstybėmis. Todėl esame visapusiškai įsipareigoję laikytis keturių Europos laisvių: laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimo. Šios laisvės yra nesvarstytinos. Jos yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti vieningą Europą ir kurti geresnę ateitį. Mums nereikia Europos su sienomis ir neapykanta. Nesutinkame, kad vienos šalys gali rinktis sau naudingiausius sprendimus kitų šalių sąskaita. Priešingai, mums reikia vieningos, stiprios Europos, padedančios įveikti mūsų laukiančius iššūkius, su kuriais susidursime ateityje tiek vietos, tiek pasauliniu lygmenimis.

3. Kokios Europos mums reikia? Norime tokios Europos, kuri būtų skirta piliečiams ir ją valdytų patys piliečiai!

Reaguodami į „Brexit'o“ rezultatus, negalime apsiriboti požiūriu „daugiau Europos“ ar „mažiau Europos“, reaguoti reikia užtikrinant geresnį Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendradarbiavimą. ES ir ją sudarančios tautos nėra nesuderinamos; priešingai, jos yra vienos visumos dalys. Europos Sąjunga gali sėkmingai veikti tik tuo atveju, jei visos jos valstybės narės klesti ir jei abiem lygmenimis bendradarbiaujama konstruktyviai. Piliečiai taip pat turi būti įtraukti į šį pažangesnį bendradarbiavimą. Reikia stiprinti mūsų piliečių teisę reikšti nuomonę apie Europos ateitį. ES turi tapti tikra piliečių sąjunga.

Norime stiprinti ES parlamentinę demokratiją, kurioje Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba veiktų kaip dveji Rūmai. Tarybos statutas turėtų būti atitinkamai pakeistas. Specializuoti Tarybos dariniai turėtų tapti Tarybos komitetais, kurie, kaip įprasti teisės aktų leidybos organai, rengtų viešus susitikimus. Europos Komisija, vykdomoji valdžia, turėtų aktyviau veikti kaip Sutarčių ir tinkamo ES taisyklių įgyvendinimo sergėtoja. Norime, kad Europos Parlamentas (EP) būtų demokratijos sergėtojas. Tam turi būti didinami jo pajėgumai, kad jis galėtų įpareigoti Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvas ir ją kontroliuoti. Teisinės EP tyrimo komitetų galimybės turi būti didinamos, kai iškyla grėsmė piliečių interesams. Siekdami užtikrinti geresnius Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir stiprinti rinkėjų valią, vadinamąją pagrindinių kandidatų procedūrą (vok. Spitzenkandidatenprozess) turime nustatyti kaip įtvirtintą nuolatinę praktiką. Remiame bendrą ES institucinę struktūrą. Tai reiškia, kad parlamentinis euro zonos aspektas turi išlikti Europos Parlamento kompetencijos sritis.

ES privalo sutelkti dėmesį į savo pagrindines užduotis. ES turi išmokti atsitraukti ir imtis veiksmų tik tada, kai tai svarbu. ES piliečiai nori ne tokios Europos, kuri pasimestų detalėse, o tokios, kuri imtųsi veiksmų, kai tai gali kažką pakeisti. Dėl to mums reikia tiksliau apibrėžti ES kompetencijos sričių ir jos valstybių narių kompetencijos sričių nacionaliniu lygmeniu ribas, siekiant geresnio subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Svarbiais klausimais Europa turi imtis didelio masto veiksmų, o nesvarbiais klausimais – mažo.

Visi sprendimus priimantys veikėjai privalo būti atskaitingi. Piliečiai turi galėti aiškiau atskirti, kuri institucija priėmė konkretų sprendimą formuojant ES politiką. Jiems turi būti pateiktos aiškios politinės alternatyvos labiau politizuoto proceso metu. Bendrijos metodas yra veiksmingiausias ir skaidriausias sprendimų priėmimo procesas, kai Taryboje balsuojama kvalifikuota balsų dauguma ir Europos Parlamentas visapusiškai atlieka savo, kaip piliečių atstovo, vaidmenį. To įrodymas – vidaus rinka. Dažnai Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje pasitaikančios aklavietės, kai atskiros valstybės narės užkerta kelią itin svarbių sprendimų priėmimui ir dažnai daro spaudimą kitoms valstybėms narėms, keldamos konkrečius reikalavimus kitose srityse, turi būti panaikintos. Be to, vienbalsiškumo reikalavimas turi tapti išimtimi. Taryba turėtų balsuoti kvalifikuota balsų dauguma, kaip numatyta Sutartyse. Tarpvyriausybinio valdymo metodo gali kartais prireikti pradedant projektus, tačiau tai turi likti išimtimi. Veiksmingas valdymas Europos lygmeniu taip pat yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti greitų sprendimų priėmimą be reikalo nedelsiant. Komisijos narių skaičius turėtų būti sumažintas, kaip iš pradžių buvo numatyta Lisabonos sutartyje, formuojant tikslingesnę ir veiksmingesnę Komisijos narių kolegiją su tikrai svarbiais portfeliais.

ES sprendimai yra privalomi. Europos lygmeniu priimti sprendimai turi būti įgyvendinami visose valstybėse narėse. ES turi turėti kompetenciją ir pajėgumų užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Turi būti sustiprinti Europos Komisijos pajėgumai įgyvendinti sprendimus, pritariant ir kontroliuojant Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Parlamentas turėtų daugiau dėmesio skirti tikrinimui ir įgyvendinimui. Esame įsitikinę, jog, norint, kad būtų įvykdytos šios užduotys, Sąjunga ir valstybės narės turi dirbti visiškai laikydamiesi abipusės pagarbos bei sąžiningo ir lojalaus bendradarbiavimo principo.

Europa turi būti valdoma sumaniai, kad būtų atsikratyta pernelyg didelės biurokratijos. Savo politika siekiame ryžtingai sumažinti biurokratizmą ir reguliavimo naštą, ypač atleisti MVĮ nuo pareigos laikytis nereikalingų taisyklių. Esame įsitikinę, kad piliečiai pripažins Europos idėją tik tokiu atveju, jei ES panaikins perteklinį reguliavimą ir gerbs valstybių narių ir regionų kompetencijas. Todėl pasisakome už labiau nepriklausomą poveikio vertinimų įvertinimą ir už subsidiarumo principo laikymąsi. Siekiame įkurti nepriklausomą reguliavimo kontrolės tarybą, kuri vertintų biurokratizmo lygį ir teisės aktų leidybos kompetenciją. Be to, manome, kad privalomi poveikio MVĮ ir startuoliams tyrimai yra labai svarbi teisėkūros proceso priemonė, užtikrinanti, jog atsižvelgiama į mažesnių įmonių interesus.

4. Kokiomis prioritetinėmis sritimis turėtų užsiimti Europa?

Saugumas išsaugant laisvę ir gerovė socialinėje rinkos ekonomikoje su socialiniu matmeniu išlieka dviem pamatiniais Europos integracijos principais. Atsižvelgdami į tai, Europos kūrėjai, susidūrę su dideliais savo laikmečio iššūkiais, pavertė Europą taikos ir laisvės Sąjunga, o kita karta sustiprino ekonominę ir pinigų sąjungą. Šiandienos Europa turi atgaivinti šį bendrų veiksmų principą, siekdama žemynui suteikti saugumą, stabilumą ir gerovę.

Europos taikos projektas turi būti papildytos saugumo sąjunga.

Šiandien jokie karai tarp valstybių narių nekelia grėsmės taikai ir laisvei Europoje. Šiandienos grėsmės labiau kyla iš regioninių konfliktų, hibridinio karo, asimetrijos konfliktų ir tarptautinio terorizmo. Europa turi tapti stabilumo ramsčiu vis labiau stabilumą prarandančiame pasaulyje. Todėl ES turi progresuoti kaip saugumo sąjunga.

Norime ambicingos bendros užsienio ir saugumo politikos.

ES balsas turi būti vieningas, kad būtų išgirstas tarptautiniu mastu. Todėl būtina geriau koordinuoti atstovavimą ES ir valstybėms narėms visose tarptautinėse organizacijose ir atsižvelgti į bendro atstovavimo galimybę, kai tai įmanoma ir tinkama. ES būtina gerinti bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant kovoti su terorizmu, užtikrinti taiką, stabilumą ir tvarką kaimyninėse šalyse ir nustatyti ribas autokratijoms. Net Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ir Europos civilinės saugos institucijos įkūrimas reiškia karinių pajėgumų plėtojimą. ELP frakcija palaiko Europos gynybos sąjungos įkūrimą, kad ES galėtų garantuoti savo gynybą ir užtikrinti saugumą. Norime tikros Europos gynybos politikos, kuri reikštų pastovaus operacijų štabo įkūrimą, struktūrizuotą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei ES kovinės grupės, pasirengusios veikti bet kuriuo metu, suformavimą. Reikalaujame visapusiškai išnaudoti visas Lisabonos sutarties nuostatų teikiamas galimybes siekiant bendro saugumo. Gynybos sąjunga turi padėti stiprinti mūsų išorės veiksmus ir įsipareigojimus tiek JT ar NATO sistemoje, tiek savanoriškose valstybių koalicijose. Labai glaudus bendradarbiavimas su JAV yra itin svarbus visos Europos saugumui. Turime greitai sukurti šią saugumo sąjungą ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms, susiduriančiomis su ypatinga tarptautinio terorizmo grėsme, dirbti kartu. Taigi, esame pasirengę pritarti „skirtingų greičių“ Europai šioje srityje, kaip numatyta pagal Sutartis. Mūsų ilgalaikis tikslas – Europos ginkluotosios pajėgos.

Esame tvirtai įsitikinę, kad kova su terorizmu taip pat yra ES pareiga.

Europos atsakas į pastaruosius teroristinius išpuolius Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir visur kitur yra paprastas: Europa turi likti vieninga. Teroristų siekis matyti įbaugintą ir paralyžiuotą Europą žlunga. ELP frakcija yra ir bus politinė jėga, palaikanti Europos saugumą. Mums svarbiausia – Europos saugumas! Siekiant, kad žvalgybos ir teisėsaugos institucijos keistųsi informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su radikalizacijos ir terorizmo prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais veiksmais, reikalingas geresnis ir tvirtesnis Europos bendradarbiavimas ir integracija. Mums dabar labiau nei bet kada svarbu, kad terorizmo aukoms būtų skiriama ypač daug dėmesio, kad užtikrintume jiems tinkamas teises ir šių teisių apsaugą, garantuotume jiems paramą ir saugumą ir kad teisingumo sistema išsaugotų jų orumą ir atminimą. Visos atitinkamos Europos duomenų bazės turi būti sąveikios ir prieinamos kompetentingoms Europos agentūroms ir nacionalinėms teisėsaugos institucijoms siekiant užtikrinti geriausią įmanomą ES piliečių ir ES sienų apsaugą. Siekdami apsaugoti žmones, tuo pat metu turime investuoti į daug pažangesnes saugos technologijas, pvz., tobulinti veido skenerius ir gerinti profiliavimo sistemas. Be to, Europoje reikalinga teisinė sistema, kuri turi būti pajėgi susidoroti su įvairiomis terorizmo grėsmėmis. Europa yra mūsų saugumo ir laisvės garantas. Kovojant su terorizmu visada turi būti laikomasi teisinės valstybės principo.

Turime sutelkti visas pastangas, norėdami kuo geriau kontroliuoti savo sienų apsaugą.

Dėl į Europą atvykstančių pabėgėlių ir ekonominių migrantų srautų kilo iššūkis mūsų gebėjimui susitvarkyti su esama situacija Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Visada palaikėme bendrą Europos požiūrį į išorės sienų apsaugą. Naujosios Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos turi būti visiškai sukurtos ir pakankamai aprūpintos. Tačiau turime taip pat kontroliuoti ir reguliuoti atvykstančių į Europos Sąjungą migrantų skaičių. Po pastarųjų metų krizės privalome sukurti lankstų ir tvarų teisingo paskirstymo mechanizmą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos teisingiau dalytis atsakomybe ir užtikrinti solidarumą tarp valstybių narių. ES visų pirma turėtų suteikti pagalbą ir apsaugą pabėgėliams krizės ištiktose trečiosiose šalyse ir jų kaimyninėse teritorijose. Europos Sąjunga turėtų pati nuspręsti, kas gali gauti apsaugą Europoje. Šengeno sistema turi būti išsaugota ir stiprinama. ES privalo atnaujinti savo bendrąją prieglobsčio politiką, siekdama veiksmingai apsaugoti tuos pabėgėlius ir persekiojamus asmenis, kurie, atsižvelgiant į mūsų krikščioniškas ir humanitarines vertybes, atitinka kriterijus, kad jiems būtų suteikta apsauga, ir greitai grąžinti tuos, kurie jų neatitinka. Be to, turime griežčiau kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir padėti užtikrinti taiką Europos Sąjungos pietinėse kaimyninėse šalyse, skatinti ekonomikos vystymąsi Afrikoje ir vystyti planus dėl šių regionų nestabilumo mažinimo.

Ekonominė ir pinigų sąjunga turi būti papildyta Inovacijų sąjunga.

Mums reikės garantuoti sąžiningesnę socialinę rinkos ekonomiką, kurti darbo vietas ir gerovę bei užtikrinti socialinį teisingumą. Ekonomikos pasaulyje, kur viskas tampa vis labiau susieta ir priklausoma nuo inovacijų, negalėsime tvariai pasiekti šio tikslo, jei kaupsime skolą ir reikalausime izoliacionizmo. Dėl skaitmeninių technologijų ir globalizacijos anksčiau ar vėliau tiesiog išnyks daug dalykų, kurie mums brangūs Europoje. Geriausia paskata augimui – palankios ekonominės aplinkos sąlygos. Dėl šios priežasties pritariame struktūrinių reformų vykdymui ir tikslinėms investicijoms, sąžiningam apmokestinimui, sąžiningos prekybos susitarimams, lyderės pozicijos atkūrimui inovacijų srityje ir bendrosios rinkos kūrimo užbaigimui. Vadovaudamiesi M. Monti pranešime dėl būsimo ES finansavimo pateiktomis rekomendacijomis, mes taip pat esame įsitikinę, kad ES biudžetui būtina tikrų nuosavų išteklių sistema.

Mes tikime tvirta finansine padėtimi, visišku užimtumu ir klestėjimu.

Rytojaus gerovė galės vystytis tik esant konkurencingai ekonomikai. Ne dabartinis stabilumo paktas, o praeityje vykdytas netinkamas valdymas yra jaunimo nedarbo didelėje Europos dalyje priežastis. Mes pasisakome už fiskalinį stabilumą ir konkurencingumą, paremtą struktūrinėmis reformomis. Tvirta finansinė padėtis, visiškas užimtumas ir klestėjimas neprieštarauja vienas kitam, priešingai – ilguoju laikotarpiu jie gali būti pasiekti tik kartu. Be to, socialinėje rinkos ekonomikoje negalima toleruoti mokesčių rojų ir mokestinio sukčiavimo. Mums reikia sąžiningų apmokestinimo standartų Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Euras yra visos Europos Sąjungos valiuta. Tik užtikrinus euro stabilumą žmonės įgis pasitikėjimą mūsų ekonomine tvarka. Be to, norime užbaigti ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimą, sustiprindami Europos Sąjungos, ypač euro zonos, ekonomikos valdymą. Reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti nacionalinės skolos apribojimus ir sukurti tvarkingos valstybės finansinių įsipareigojimų nevykdymo procedūros pagrindą. Norint turėti tvirtą valiutą reikia nuoseklios struktūros ES sistemoje ir veiksmingo mechanizmo, užtikrinančio savo paties stabilumą. Todėl, siekdami užtikrinti visišką užimtumą visoje Europoje ilguoju laikotarpiu, esame pasiryžę įgyvendinti stabilumo paktą, papildytą plataus užmojo investicijų paktu. J. C. Junckerio strateginių investicijų planu gali būti remiamasi tik kaip išeities tašku, užtikrinant sąveiką su Sanglaudos fondais ir bendra žemės ūkio politika. Turime remti daugiau panašių projektų. Mums reikia daugiau investicijų, kurios būtų grindžiamos ne skolomis, bet idėjomis. Europai reikia ne skatinamųjų priemonių paketų be aiškių uždavinių, bet ilgalaikių investicijų paskatų ir atitinkamų kapitalo rinkos sąlygų.

Socialinis matmuo – mūsų socialinės rinkos ekonomikos pagrindas.

Nors Europa įveikė ekonomikos ir finansų krizę, pernelyg daug žmonių vis dar susiduria su nedarbo problema. Todėl esame įsitikinę, kad tvirtos Europos socialinės darbotvarkės sukūrimas turi būti mūsų ekonomikos modelio dalimi ir kad ji turi būti grindžiama pagrindiniais ELP frakcijos principais – solidarumu, orumu ir socialiniu teisingumu, siekiant spręsti problemas, susijusias su socialine ir teritorine nelygybe Europoje.

Mes tikime, kad laisvoji prekyba yra gerovės ir darbo vietų kūrimo variklis.

Geriausia paskata investuoti – palankios ekonominės aplinkos sąlygos. Mes pritariame sąžiningiems laisvosios prekybos susitarimams, kuriais užtikrinama, kad globalizacijos procesas būtų naudingas mūsų piliečiams. Laisvąja prekyba siekiama ne vien tik panaikinti tarifus, bet ir sustiprinti socialinius standartus, vartotojų apsaugą ir socialinę rinkos ekonomiką. Tik vystydami sąžiningą laisvąją prekybą galėsime išsaugoti savo socialinius, aplinkosaugos ir technologinius standartus visame pasaulyje ir tuo pat metu pagerinti gyvenimo sąlygas mūsų šalyse partnerėse, pavyzdžiui, kovodami su vaikų darbu. Nuo pat pradžių kategoriškai atsisakyti laisvosios prekybos yra ekonomiškai nepagrįsta ir visiškai nesocialu. Europa ir jos valstybės narės turi labiau sutelkti dėmesį į tai, kaip sukurti naujų darbo vietų ir apsaugoti mūsų bendroves nuo jų išpardavimo. Siekiant abiejų šių tikslų laisvoji prekyba yra neišvengiama. Kaip nustatyta Sutartyse, Europos Sąjunga ir jos institucijos turi išimtinę kompetenciją dėl bendros Sąjungos prekybos politikos. Valstybės narės gali laisvai reikšti savo nuomonę Taryboje per savo demokratiškai išrinktas vyriausybes. Jos turėtų susilaikyti nuo trumparegiškos pagundos tik dėl politinių motyvų įtraukti naujus veto teisę turinčius veikėjus, kurie kiekvieno naujo prekybos susitarimo sudarymą padarytų beveik neįmanomu.

Norime, kad būtų skatinamos inovacijos.

Per pastaruosius 500 metų Europa buvo pasaulio kūrybiškumo centras. Svarbiausios pasaulinio masto inovacijos buvo sukurtos Europoje. Šiandienos guglai ir feisbukai rodo mums kitokį vaizdą. Europa vėl turi pasitempti. Mums reikia naujų sėkmingų projektų, kaip, pavyzdžiui, „Airbus“ jo gyvavimo pradžioje. Tokiu būdu žmonės galės pamatyti, kad Europa – tai ne reguliavimo agentūra, bet idėjų siekiant geresnio gyvenimo šaltinis. Norime skatinti inovacijas ir Europos ekonominę galią paversti inovacijų galia. Europa turi išsaugoti lyderės poziciją biotechnologinių produktų ir žiedinės ekonomikos sektoriuose ir atgauti lyderės poziciją technologijų ir skaitmeniniame sektoriuose, kuriant bendrą mokslinių tyrimų, inovacijų ir atviro mokslo erdvę, mokslo rezultatus paverčiant realiojoje ekonomikoje taikomomis inovacijomis ir skaitmeninant pramonę.

Piliečių ir įmonių skaitmeninis įgalėjimas turi būti Europos prioritetu, o nepagrįstos kliūtys, susijusios su tarpvalstybinės e. prekybos plėtra ir prieigos prie kultūros galimybėmis, turi būti pašalintos. Apčiuopiami ir greiti rezultatai taip pat priklauso nuo naujų verslo modelių ir platesnių pasirinkimo galimybių vartotojams visapusiškai veikiančioje ir integruotoje bendrojoje rinkoje. Bendrosios rinkos taisyklės turi būti pritaikytos prie skaitmeninio pasaulio realijų.

Bendroji skaitmeninė rinka, turinti 510 mln. vartotojų, gali padėti panaudoti visą mūsų potencialą, padaryti Europą iniciatore ir padidinti jos konkurencingumą pasaulio mastu. ELP frakcija mano, kad junglumas, taigi ir infrastruktūros vystymas, projekto „Pramonė 4.0“ skatinimas, kliūčių e. prekybai šalinimas ir pavienių piliečių ir įmonių (ypač mažųjų ir vidutinių įmonių ir startuolių) skaitmeninis įgalėjimas turi tapti ES prioritetais. Šiuo tikslu ES turi sukurti palankią investavimo aplinką, sustiprinti spektro valdymo koordinavimą, ugdyti skaitmeninius gebėjimus ir raštingumą bei kurti pasitikėjimą tarp visų duomenų pasaulio partnerių siekiant sukurti konkurencingą duomenimis grindžiamą ekonomiką. Siekiant išvengti tolesnio valstybių narių susiskaidymo ES turi nustatyti naujos ekonomikos teisinį pagrindą. Bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos įgyvendinimas yra labai svarbus, kad būtų pasiekti šie tikslai.

Be to, siekdami padėti Europai atskleisti savo inovacijų potencialą, norime, kad būtų pradėti vykdyti konkretūs projektai, susiję su balso atpažinimu, robotika ir dirbtiniu intelektu, superkompiuteriais, 5G judriuoju ryšiu ir pažangiųjų miestų ir kaimų strategija. Europa turėtų derinti savo inovacijų pajėgumus ir kūrybiškumą. Skaitmeniniame amžiuje pažangios technologijos savaime nereiškia pokyčio. Didžiausią skirtumą kaip niekada konkurencingame IT sektoriuje rodo įmonių pajėgumas įdiegti technologijas į kasdienį gyvenimą. Europa gali tapti unikalia pasaulio vieta inovacijoms ir kūrybiškumui.

Tuo pat metu Europa, plėtodama pirmaujančius projektus, turi stengtis geriau spręsti svarbius mūsų laikų mokslinių tyrimų klausimus, kaip antai kova su vėžiu ar techniniai sprendimai dėl klimato kaitos. ES biudžetas turi būti kryptingesnis ir atitinkamai pertvarkytas. Europa turi daugiau investuoti į savo ateitį ir skirti mažiau išteklių senoms struktūroms. Europa turi vis dažniau pasiūlyti neatidėliotinų žmonijos problemų sprendimų.

Galiausiai mes esame įsitikinę, kad Europa turi imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant naują ekonomikos augimo modelį, pagrįstą tvaria žiedine ekonomika, siekiant apsaugoti mūsų gamtos išteklius. Dauguma mūsų aplinkos problemų gali būti sprendžiamos tik Europos lygmeniu, nes teršalai nepaiso sienų. Todėl turime ginti rinka pagrįstą požiūrį, pagal kurį Europos aplinkos politikos tikslas yra padėti pramonei diegti inovacijas, spręsti vartotojams susirūpinimą keliančius klausimus ir tuo pat metu išlikti konkurencingai.

5. Norime remti „jaunimo Europą“ ir sukurti gerą mūsų visuomenių ir Europos šeimų ateitį.

Europa turi tapti varomąja jėga siekiant užtikrinti teisingumą ir solidarumą tarp kartų. Įvairiose politikos srityse kovojame už geresnę šeimų ateitį. Visų šeimų geresnio gyvenimo pagrindas – tvarios ir sąžiningos socialinės ir ekonominės politikos užtikrinimas. Be to, norime sėkmingai keistis idėjomis, kaip kovoti su demografiniais iššūkiais įvairiuose Europos regionuose. Vykstant ekonominei, fiskalinei ir politinei integracijai ES biudžetas taip pat turės būti pritaikytas išsaugant pagrindinius jo principus: investicijas į konkurencingumą, darbo vietų kūrimą jaunimui ir didesnę sanglaudą tarp valstybių narių.

Tuo pat metu turime remti Europos tapatybės išlaikymą ateities kartoms. Kuo daugiau jaunuolių turėtų susidaryti savo įspūdį apie Europą, kaip reiškinį. Norime pristatyti naujų ir reikšmingų sąveikiųjų projektų, skatinančių jaunuolius pažinti Europą, pavyzdžiui, jaunimo keliones traukiniu su „Interrail“ bilietu, padovanotu 18-ojo gimtadienio proga. Tokie projektai ne tik leistų jauniesiems europiečiams susipažinti su žemyno grožiu ir įvairove, bet ir sukurtų visiškai naujų galimybių Europos regionams ir miestams susieti savo projektus su Europos koncepcija. Be to, norime sustiprinti „Erasmus“ programą tiek universitetinių studijų, tiek profesinio mokymo aspektais. Norime nustatyti principą, kad „Erasmus“ programoje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, nepriklausomai nuo jų padėties. Norime padėti jauniems verslininkams, skatindami startuolių ir inovatyvių mažųjų ir vidutinių įmonių savininkus kreiptis dėl ES finansavimo.

Europiečiai galės veikti kartu tik tada, jei gebės suprasti vieni kitus. Todėl norime, kad dalis ES biudžeto būtų skiriama siekiant visose valstybėse narėse skatinti įgūdžius, užtikrinančius sėkmę XXI amžiuje. Kiekvienas vaikas turi turėti galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą ir galimybę padedant valstybėms narėms įgyti dar išsamesnių, nei tai įmanoma šiandien, užsienio kalbos žinių, skaitmeninių, kūrybinio, analitinio ar kritinio mąstymo įgūdžių. Didžiausias Europos turtas – žmogiškieji ištekliai. Visapusiškai gerindami savo įgūdžius, geriausiai garantuosime jauniesiems europiečiams saugią ir geresnę ateitį.

*

Europos Sąjunga atsidūrė kryžkelėje, todėl šiandien mūsų bendras uždavinys ir kiekvieno individuali atsakomybė – pasiekti ir įtraukti kiekvieną mūsų pilietį, kad europiečiai, norėdami užtikrinti taiką ir gerovę savo vaikams, vėl pasitikėtų ir didžiuotųsi šiuo unikaliu projektu, kurį jie patys sukūrė per pastaruosius dešimtmečius.