Macronas ir Scholzas, moterų teisių gynėjai, tikrai?

Ar išžaginimas turėtų būti pripažintas smurto prieš moteris forma Europos lygmeniu? Jei šis klausimas atrodo keistas, palaukite, kol perskaitysite kai kurių valstybių narių atsakymus. Jau keletą mėnesių Briuselyje vyksta keista kova, kuri yra ne tik paslėpta, bet ir svarbi. Paslėpta, nes joje vienas prieš kitą stoja Europos Komisija, Parlamentas ir ES šalių atstovai, tačiau užkulisiuose. Lemiama, nes ji susijusi su milijonais Europos moterų.

Kai kurios valstybės narės, vadovaujamos Prancūzijos ir Vokietijos, deda daug pastangų, kad sužlugdytų pirmojo Europos teisės akto, skirto kovai su smurtu prieš moteris, užmojus.

Šiame tekste, kurį 2022 m. pasiūlė Komisija, o vėliau iš dalies pakeitė Parlamentas, siūloma kai kas naujo, dėl ko turėtų būti pasiektas konsensusas: visoje Europoje apibrėžti smurtą, nuo kurio ypač kenčia moterys, t. y. išžaginimą, moterų lytinių organų žalojimą, priekabiavimą elektroninėje erdvėje, dalijimąsi intymiais vaizdais be sutikimo ir priverstinę santuoką. Be apibrėžties, teisės aktų leidėjai nustatė ir bausmių katalogą, kad būtų suderintos Europos lygmens baudžiamosios priemonės, siekiant išvengti teisinių spragų tokiais svarbiais klausimais.

Ryžtingai nusiteikęs Europos Parlamentas, vadovaujamas Europos liaudies partijos frakcijos, jau priėmė savo poziciją ir šiuo metu derasi su valstybėmis narėmis dėl galutinės direktyvos versijos. Ir štai čia viskas tampa sudėtinga... Kad ir kaip būtų neįtikėtina, Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas spaudžia stabdžius. Visų pirma jie atsidūrė aklavietėje dėl idėjos į smurto apibrėžtį įtraukti sutikimu pagrįstą išžaginimą ir su juo susijusias bausmes. Jų nuomone, atsakymas yra NE: nėra bendros apibrėžties, nėra bendrų bausmių, nėra bendros apsaugos. Visiškai nieko.

Galvojate, kad tai netikros naujienos! Kaip Makronas, kuris taip didžiuojasi Simone Veil palikimu, gali priešintis tokiam dalykui? Kaip gali tą patį daryti Scholzas, socialistinio idealo nešėjas ir būsimasis lyčių lygybės gynėjas? Atsakymas nėra akivaizdus ir rodo painų požiūrį į teisę.

Norėdamos pateisinti savo veiksmus, šios valstybės teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo. Išžaginimas nebūtų "seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas", kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnyje, kuris yra šios direktyvos teisinis pagrindas. Stebinantis aiškinimas, turint omenyje, kad būtent šiuo principu ES grindžia savo teisės aktus, skirtus kovai su "seksualiniu vaikų išnaudojimu". Teisės aktai, kuriuos Prancūzija ir Vokietija priėmė nė nemirktelėjusios.

Komisijos ir Europos Parlamento nuomone, mes ir toliau manome, kad šis tekstas būtų labai svarbus siekiant apsaugoti aukas. INSEE duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje užregistruojama daugiau kaip 100 000 išžaginimų, o su skurdžiu įstatymu nesugebėsime apsaugoti aukų ir net nepradėsime gerinti padėties.

Šią savaitę prasidėjus naujam, galbūt paskutiniam, suinteresuotųjų šalių derybų raundui, tikimės, kad Macronas ir Scholzas persigalvos ir sutiks į šį precedento neturintį įstatymą įtraukti išžaginimus. Tai būtų mažiausia, ką jie galėtų padaryti, kad savo didingas kalbas apie moterų teisių svarbą suderintų su konkrečiais veiksmais.