Apsaugoti Europą nuo Kinijos įtakos

Europa turi apsisaugoti nuo saugumo rizikos, kurią kelia Kinijos investicijos į Europos infrastruktūrą. To ragina EPP frakcija prieš šiandien Europos Parlamente vyksiantį balsavimą dėl dviejų dokumentų, kuriuose išsamiai aprašoma Kinijos įtaka ES ypatingos svarbos infrastruktūrai ir išsami Europos uostų strategija.

ES ir jos institucijos turėtų sistemingai tikrinti Kinijos bendroves, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudos iš Europos programų, ir prireikus nutraukti jų dalyvavimą. Tai pagrindinė ataskaitos dėl Kinijos investicijų į Europos strateginę infrastruktūrą poveikio gynybai ir saugumui išvada.

"Laikas liautis būti naiviems. Pekino veiksmus lemia galutinis Komunistų partijos tikslas - tapti pirmaujančia pasaulio galybe ir pakeisti tarptautinę tvarką. Didelės investicijos į svarbiausią Europos infrastruktūrą leidžia Kinijai stebėti, kontroliuoti ir daryti įtaką mūsų veiklai svarbiausiose srityse. Norint sustiprinti ES atsparumą didėjančioms Kinijos grėsmėms, labai svarbu apsaugoti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant uostus, energijos tinklus ir skaitmeninius tinklus. Svarbiausia tai pasiekti - tinkamai įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir įsipareigojimus. Totalitarinio režimo, kontroliuojančio mūsų pagrindinę infrastruktūrą, pasekmės būtų baisios", - tvirtina EP narė Miriam Lexmann, kuri EPP frakcijos vardu vadovavo ataskaitai.

"Mūsų uostai yra vartai į Europą, todėl nustokime atiduoti raktus Kinijai. Džiugu, kad Parlamentas tam pritaria. Dabar atėjo Komisijos eilė", - pabrėžia Europos Parlamento narys Tomas Berendsenas, kuris parengė Parlamento pasiūlymą dėl Europos uostų strategijos. Dokumente išreiškiamas susirūpinimas dėl užsienio įtakos Europos infrastruktūrai, pateikiamos paralelės su ankstesne žemyno energetine priklausomybe nuo Rusijos ir ES raginama aktyviai valdyti išorės investicijas, kad būtų apsaugotas jai gyvybiškai svarbus transportas.

Kinijos valstybinės bendrovės turi akcijų Europos uostuose, kuriuose perkraunama daugiau kaip 10 proc. visų Europos laivybos konteinerių, o trys didžiausi Kinijos akcininkai turi turto beveik pusėje uostų, esančių netoli karinio jūrų laivyno bazių arba teikiančių logistinę paramą NATO pajėgoms.