EPP grupės pozicijos dokumentas dėl švietimo skaitmeninimo eroje

1. Įvadas

Europos liaudies partijos grupei švietimas yra investicija į mūsų bendrą ateitį ir pagrindinė kiekvieno žmogaus vystymosi ir savirealizacijos priemonė, kiekvieno žmogaus potencialo išlaisvinimo įrankis: kokybiškas švietimas skatina kūrybiškumą ir inovacijas bei ugdo į ateitį orientuotus gebėjimus. Jis daro teigiamą poveikį socialinei sanglaudai, nes yra būtina ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir užimtumo sąlyga. Išsilavinę piliečiai yra pagrindinis mūsų demokratinės visuomenės ramstis. Švietimas stiprina mūsų europinę tapatybę ir padeda išsaugoti bendras vertybes. Švietimo dėka žmonės gali geriau orientuotis pasaulyje. Švietimas leidžia piliečiams ugdyti nuomonę, racionaliai mąstyti, laisvai ir kritiškai mąstyti, išnaudoti savo gebėjimus ir kompetencijas; jis leidžia Europos piliečiams kurti mūsų bendrą ateitį.

PPE frakcijos pasisako už subsidiarumą švietimo srityje. Mokymo turinys ir švietimo sistemų ^{organizavimas1} yra nacionalinė kompetencija ir tokia turi išlikti. Tačiau dėl naujų iššūkių Europos švietimo erdvėje reikia sutelkti europines priemones ir paramos politiką. Todėl ES turi įgyvendinti savo prioritetus, stebėti pasiekimus (Europos semestras) ir padėti valstybėms narėms. Be to, ES turėtų puoselėti ir plėtoti savo įvertintą metodą, kurį sudaro pažangos stebėsena ir keitimasis gerąja patirtimi bei programų, kurios turi išlikti pagrindinėmis ES tikslų skatinimo priemonėmis, naudojimas. Investicijos tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu turi sukurti įtraukią švietimo aplinką, kurioje kiekvienas vaikas galėtų maksimaliai išnaudoti savo potencialą ir būti įtrauktas į visuomenę.

2. Iššūkiai

Skaitmeninė mūsų visuomenės transformacija, spartus naujų technologijų vystymasis ir mokslinė pažanga dirbtinio intelekto (DI) ir robotikos srityse - visa tai suteikia nesuskaičiuojamų galimybių beveik visose mūsų gyvenimo srityse. Skaitmeninė transformacija daro poveikį švietimo sričiai, kurioje netrukus įvyks didžiausi pokyčiai nuo privalomojo švietimo įvedimo. Kai kuriais skaičiavimais, 65 proc. vaikų, šiandien pradedančių lankyti pradinę mokyklą, galiausiai pradės dirbti naujose, dar neegzistuojančiose darbo ^vietose2. Skaitmeninių technologijų potencialas švietime dar nėra iki galo išnaudotas, siekiant užtikrinti kokybišką ir visiems prieinamą švietimą. Skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto etinis aspektas turi būti svarbiausias mūsų pastangų aspektas. Todėl ES programose ir schemose turėtų būti užtikrintas etinis ir į žmogų orientuotas požiūris į dirbtinį intelektą. Skaitmeninės technologijos turėtų būti suvokiamos kaip kokybiško švietimo ir mokymo priemonė. Ateityje didės skaitmeninių įgūdžių (kodavimo, logistikos ir robotikos) poreikis, kuris bus susijęs ne tik su IT mokymo kursais, bet palies visą mokymo programą. Reikėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų išvengta bet kokio šališkumo ar diskriminacijos formų švietimo tikslais naudojamuose skaitmeniniuose algoritmuose ir IT priemonėse.

Nors skaitmeninės priemonės gali padėti mokymosi procesui, jos turi išlikti kaip papildymas fiziniam pedagogų buvimui, taip pat jų kompetencijai ir vertinimui. Skaitmeninės technologijos tikrai negali pakeisti mokytojo vaidmens, nes žmogiškasis bendravimas ir pedagogų įgūdžiai yra gyvybiškai svarbūs mokinių ir studentų kritiniam mąstymui, taip pat jų analitiniam ir įrodymais pagrįstam samprotavimui lavinti; šie įgūdžiai yra itin svarbūs kokybiškam švietimui. Taip pat fizinis mokinių ir studentų buvimas užtikrina jų tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą, kurie yra būtini mokymosi procesui skatinti.

Europos Sąjunga ir valstybės narės turi atidžiai stebėti būsimus pokyčius darbo rinkoje. Reikia visapusiškai ištirti naujų technologijų, robotikos ir dirbtinio intelekto poveikį užimtumui. Remiantis kai kuriais vertinimais, milijonams ES darbo vietų gresia didelis pavojus išnykti, o tuo pat metu darbo rinkoje vis daugiau dėmesio būtų skiriama STEM sritims. Turime apsvarstyti, kaip artimiausiais dešimtmečiais asmenys prisitaikys prie nuolat besikeičiančio pasaulio ir jame orientuosis. Švietimo ir mokymo sektoriuose būtina parengti praktinius sprendimus dėl profesinio orientavimo, atgrasymo nuo moksleivių iškritimo, suaugusiųjų mokymosi internetu ir perkvalifikavimo. Suaugusiųjų švietimas negali apsiriboti tik naujų įgūdžių mokymu, kad būtų galima prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Suaugusiųjų švietimas taip pat padeda užmegzti socialinius ryšius ir užkerta kelią socialinei izoliacijai. Skaitmeninės technologijos taip pat gali pasiūlyti naujų suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių švietimo metodų ir galimybių, kurios ne pakeistų, o papildytų fizinį švietimą.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti profesiniam švietimui ir mokymui (PŠM) bei dualinio mokymo formoms, kad būtų atsižvelgta į darbo rinkos reikalavimus. Reikia, kad aukštos kvalifikacijos specialistai būtų rengiami ir aprūpinami skaitmeniniais įgūdžiais, inovaciniu ir verslininkų mąstymu.

ELP frakcija pripažįsta mokymosi visą gyvenimą svarbą. Į ateitį orientuotas švietimas ir profesinis mokymas padės Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms geriau susidoroti su nedarbu, atsirandančiu dėl praktinio robotikos ir dirbtinio intelekto naudojimo, taip pat padės keisti profesiją.

Dėl tolesnių iššūkių reikia papildomai pritaikyti švietimo turinį ir sistemas. Saugumas ir migracija, aplinkosaugos klausimai (klimato kaita), radikalizacija, kraštutinių politinių judėjimų stiprėjimas ir dezinformacijos kampanijos yra vienos svarbiausių sričių, į kurias švietimas turi reaguoti kaip pagrindinė ilgalaikių sprendimų sudedamoji dalis. Ypatingas vaidmuo šiuo atžvilgiu tenka socialinių ir humanitarinių mokslų srities mokymui, kuris turėtų būti grindžiamas įrodymais ir duomenimis bei akademiniu nepriklausomumu. ES turėtų padėti valstybėms narėms plėtoti aplinkosauginį švietimą, žiniasklaidos ir finansinį raštingumą, kad visi piliečiai galėtų priimti tinkamus sprendimus.

Pažymime, kad demografiniai iššūkiai yra viena iš esminių problemų, kurias Europos Sąjunga turės spręsti ateinančiais dešimtmečiais. Svarbus vaidmuo šiuo atžvilgiu tenka nacionalinėms švietimo sistemoms. Europos Sąjunga turėtų padėti ir skatinti valstybes nares skatinti į šeimą orientuotą švietimo politiką, kuria siekiama šeimos gyvenimo ir darbo pusiausvyros.

3. COVID-19 krizės pamokos

Išgyventa sveikatos krizė smarkiai sukrėtė švietimo sektorių. Ji sukėlė daug iššūkių mokytojams, mokiniams, tėvams ir institucijų vadovams visais švietimo ir mokymo lygmenimis. Kaip niekada anksčiau ES turi veikti greitai ir ryžtingai. Europos Komisija paskelbė atnaujintą Skaitmeninio švietimo planą. Turime pasimokyti iš krizės ir pasinaudoti atnaujintu planu, taip pat turime aiškiai parodyti piliečiams, kad ES gali greitai reaguoti į kylančius iššūkius.

Esami trūkumai ir nepakankama skaitmeninio švietimo pertvarka visiškai išryškėjo per koronaviruso sukeltą uždarymą, dėl kurio milijonai vaikų, mokinių ir studentų buvo priversti likti namuose. Šeimos, turinčios mokyklą lankančių ir (arba) mokyklinio amžiaus vaikų, buvo priverstos prisitaikyti prie naujos mokymosi namuose realybės. Tai turėjo didelį poveikį švietimo sistemoms, mokiniams, šeimoms, mokytojams ir mokyklų institucijoms. Pripažįstame milžiniškas šeimų pastangas visoje ES, kurias jos dėjo siekdamos neatsilikti nuo mokyklinių programų ir padėti savo vaikams mokytis namuose. Mokyklos ir mokytojai - daugeliu atvejų be jokio tinkamo pasirengimo - buvo priversti prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi, naudotis elektroniniu paštu, internetiniais vaizdo pokalbiais ir kitomis ryšio su vaikais priemonėmis, kad suteiktų tinkamas mokymo galimybes nelaisvės metu. Tai taip pat buvo nemenkas iššūkis neįgaliems vaikams, kuriems bendraujant per skaitmeninę žiniasklaidą susidaro nepalankios sąlygos. Vyriausybės, visuomeninės televizijos, socialiniai partneriai, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai asmenys sugebėjo neįtikėtinai greitai sukurti virtualias klases ir bendradarbiavimo platformas. Taigi dėl koronaviruso sukelto uždarymo paspartėjo nuotolinio mokymosi kūrimas ir ad hoc švietimo skaitmeninimas Šiame procese išryškėjo daug trūkumų. Ad hoc skaitmeninimą reikėtų laikyti laikina nuotolinio švietimo priemone. Norėdami pasirengti ateičiai, turime iš jos pasimokyti ir parengti tvirtą metodiką bei paramą sistemingam nuotoliniam mokymuisi, pradėdami nuo mokytojų rengimo ir kurdami priemones, užtikrinančias prieinamumą visiems vaikams, įskaitant neįgaliuosius. Dėl koronaviruso užrakinimo dar labiau išryškėjo problemos, susijusios su dar nepasiektu švietimo skaitmeninimu ir mokyklų bei šeimų galimybėmis naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir ištekliais. Ji parodė skirtumus tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse ir išryškino tas šalis, kurios jau investavo į skaitmeniniu būdu prieinamą mokymo medžiagą, mokytojų mokymą ir skaitmeninį raštingumą. Be to, koronaviruso patirtis taip pat iš naujo atskleidė nelygybės visuomenėje problemą ir parodė, kad vaikai iš nepalankioje padėtyje esančių ar socialiai atskirtų bendruomenių, pavyzdžiui, marginalizuotų romų bendruomenių iš kaimo, atokių ir labai urbanizuotų vietovių, krizės metu turėjo mažiau galimybių mokytis internetu arba jų iš viso neturėjo. Todėl turime užtikrinti, kad ryšys pasiektų kiekvieną ES kampelį, ypač atokiose ir kaimo vietovėse.

Turime suteikti mokykloms (mokytojams ir mokiniams) ne tik techninę pagalbą ir interneto ryšį, bet ir būtiną paramą saugia ir patikima programine įranga, e. mokymosi medžiaga ir dalijimosi gerąja patirtimi platformomis, kad būtų galima tęsti nuotolinį mokymąsi. Kai pandemija baigsis, turime pasimokyti iš šios patirties ir visur ES pritaikyti mokymąsi XXI amžiuje, o priemones, kurias sukūrėme nuotoliniam mokymuisi, naudoti ir įprastiniame mokyme.

Europos liaudies partijos grupei svarbus tikslas - užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą visiems Europos vaikams. Skaitmeninis raštingumas tapo esminiu jo veiksniu. Tai apima ir vienodų galimybių naudotis skaitmeniniu švietimu užtikrinimą, t. y. visi vaikai turėtų turėti galimybę įgyti skaitmeninių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurie bus labai svarbūs jų gerovei ir savirealizacijai būsimame gyvenime. Nė vienas vaikas neturėtų likti nuošalyje. Kiekvienas turi gauti asmeninio tobulėjimo ir kokybiško išsilavinimo galimybę, kad galėtų siekti savo gyvenimo ir profesinių tikslų. Nepriimtina, kad kai kurie vaikai negali dalyvauti skaitmeniniame švietime tokiu pat mastu kaip kiti vien dėl to, kad jų tėvai negali sau leisti įsigyti reikiamų priemonių. Socialinės atskirties, prisidedančios prie skaitmeninės atskirties, prevencija prasideda nuo visiško pripažinimo, kad daugelis socialiai remtinų vaikų, įskaitant neįgalius vaikus, neturi tokių pačių mokymosi galimybių namuose kaip jų bendraamžiai. Tačiau skaitmeninis švietimas neturėtų apsiriboti vien prieigos prie interneto ir skaitmeninių prietaisų užtikrinimu. Šiems vaikams turėtų būti prieinamos papildomos aktyvios priemonės ir palankios bei prieinamos pamokos, kad jie galėtų ištrūkti iš šio savaime besitęsiančio rato. Į šį procesą reikia labiau įtraukti pačius vaikus ir jų tėvus, taip pat ir skaitmeninės apsaugos srityje, ypač tais atvejais, kai tėvai turi mažai žinių apie internetą arba jų neturi. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, kurie turi mokymosi problemų ar negalią, dėl kurių jiems mokytis sunkiau nei daugumai jų amžiaus vaikų. Šis įtraukties principas turėtų būti taikomas visada, ypač tokiose krizinėse situacijose kaip COVID-19.

Mokytojai yra labai svarbūs bet kokios švietimo reformos sėkmei. Jiems turi būti teikiama parama ir jie turi būti mokomi tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas. Šiame kontekste Skaitmeninės Europos programa gali būti naudinga. Šiuo tikslu turime semtis įkvėpimo iš kai kurių ^šalių gerųjų pavyzdžių3. Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų finansiškai remti tokius mokytojams skirtus mokymo kursus, kad jie būtų parengti vykdyti mokymo veiklą naudojant naujas platformas. Naujoji mokytojų karta turi įgyti skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, kad parengtų vaikus ateičiai ir kartu išnaudotų skaitmeninių mokymo metodų potencialą. Dėmesys ateinančių kartų švietimui turėtų būti pradedamas nuo mokytojų.

Nuo ankstyvo amžiaus suteikiant galimybę naudotis skaitmeniniu švietimu ir supažindinant vaikus su technologijomis, padidės jų gebėjimai ir padaugės žinių apie saugų naudojimąsi internetu. Vaikai turi išmokti vengti jų amžiui netinkamo turinio ir tinkamai reaguoti, jei su juo susidurtų. Šioje misijoje svarbiausias vaidmuo tenka tėvams, pedagogams ir auklėtojams. Taip pat svarbu pažymėti, kad bet kokia skaitmeninio švietimo srities plėtra turi būti vykdoma kartu su tvirta duomenų apsaugos sistema. Žinome, kad mokyklų aplinka yra ypač jautri asmens duomenų apsaugai. Ypatingą dėmesį turime skirti jautriems ir konfidencialiems duomenims. Valstybės narės ir mokyklos turėtų užtikrinti, kad visi, įskaitant vaikus ir jų tėvus, suprastų, kodėl ir kaip jie renkami ir kokia rizika gali kilti juos naudojant. Todėl mokykloms reikia suteikti ne tik techninę pagalbą ir spartų interneto ryšį, bet ir saugią bei patikimą programinę įrangą, kokybišką e. mokymosi medžiagą ir dalijimosi gerąja patirtimi platformas.

4. Europos priemonės

Europos Sąjunga turi priemonių, kuriomis remiamas formaliojo ir neformaliojo švietimo vystymas ir investicijos į švietimo infrastruktūrą. Norint pasiekti veiksmingų rezultatų, būtina įvairių priemonių sinergija. Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIF) ir kitos priemonės gali suteikti išteklių investicijoms į švietimo infrastruktūrą ir prisidėti prie kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo (ESF).

Programa "Europos horizontas" yra labai svarbus komponentas stiprinant universitetų mokslinių tyrimų pajėgumus, siekiant juos paversti aukštos kokybės tretiniu švietimu. Programa "Horizontas Europa" turi remtis ne tik kompetencijos sklaida, bet ir platesniu dalyvavimu, o tai savo ruožtu sustiprins visą Europos mokslinių tyrimų erdvę. Tai galima pasiekti, ypač palengvinant programos "Horizontas Europa" ir ESIF sąveiką.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė gali būti naudojama finansuoti ES mokyklose esančią skaitmeninę įrangą, reikalingą mokymuisi internetu (nešiojamieji kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai), ir suteikti mokykloms, ypač atskirtose, atokiose ar kaimo vietovėse, geriausią ryšį. Skaitmeninė įranga mokykloms ir mokytojams yra labai svarbus elementas, kad moksleiviai ir studentai galėtų mokytis skaitmenine forma. Europos Sąjunga turėtų teikti finansinę paramą - taip pat ir per sanglaudos fondus - internetinių bibliotekų, kuriose būtų saugomos nufilmuotos pamokos, ir kitos medžiagos, kuri dar labiau sustiprintų skaitmeninį ir nuotolinį švietimą, kūrimui.

Be to, ELP frakcija siūlo mobilizuoti konvergencijai ir sanglaudai pritaikytus atkūrimo fondus, kad būtų skatinama ES mokyklų skaitmeninė infrastruktūra, atsižvelgiant į mokyklų ir mokinių poreikius. Tokiu būdu ES veiksmingai ir akivaizdžiai padėtų valstybėms narėms ir regionams, atsižvelgdama į jų poreikius. Aprūpinus mokytojus modernia įranga, sumažėtų jų administracinis darbo krūvis ir atsirastų daugiau erdvės darbui su mokiniais.

Programa"Erasmus+" yra viena populiariausių ES programų, nes ji stiprina europietiškos tapatybės jausmą, didina įsidarbinimo galimybes ir remia jaunų ir vyresnių europiečių asmeninį bei profesinį tobulėjimą. Jaunuoliai, užaugę vieningoje Europoje, turėtų būti kuo entuziastingiau nusiteikę Europos atžvilgiu. Beveik visi "Erasmus" dalyviai sutinka, kad jų patirtis paskatino juos būti atviresnius ir labiau pasitikėti savo naujai įgytais įgūdžiais.

ELP frakcija palaiko programą "Erasmus+" kaip gerai žinomą pavyzdinę programą ir svarbią ES priemonę, darančią įtaką švietimo politikai ir mūsų investicijoms į ateities kartas. Skaitmeninimas turi būti esminė jos dalis, ypač dabar, kai judumas yra sumažėjęs, pavyzdžiui, dėl būtinų kovos su koronaviruso epidemija priemonių. Europos liaudies partijos frakcijos remia tolesnį mišraus mokymosi koncepcijos plėtojimą, kai fizinį mobilumą papildo virtualūs susitikimai ir mokymasis. ELP frakcija dar kartą ragina padidinti programos "Erasmus+" biudžetą, kad būtų išplėsta tikslinė paramos gavėjų ir dalyvių grupė, ypač nepalankioje padėtyje esančių asmenų. PPE frakcijos nori, kad programa "Erasmus+" būtų kuo veiksmingesnė ir įtraukesnė. Atsižvelgdama į sudėtingus sprendimus dėl biudžeto, PPE frakcija pirmenybę teikia pagrindinei "Erasmus+" veiklai.

Europos solidarumo korpusas (ESK ) yra nauja programa ir sėkminga Europos savanorių tarnybos įpėdinė. EPP grupė remia savanoriškos veiklos vertę ir jos svarbą visuomenei bei asmenų tobulėjimui. Savanoriška veikla yra svarbus neformaliojo mokymosi šaltinis ir turėtų būti pripažinta kaip tokia. EPP frakcija remia savanorišką veiklą kaip vertingiausią Europos savanoriškos tarnybos dalį. Jai turi būti teikiama pirmenybė tais atvejais, kai sunku pasirinkti biudžetą.

Panašiai kaip ir skaitmeninių kompetencijų sistemoje, ES turėtų parengti bendrą mokymo ir mokymosi apie ES (žemesniojo ir aukštesniojo) vidurinio ugdymo lygmenyje sistemą. Neseniai įsteigtas Jano Amoso Comeniuso prizas už kokybišką mokymą apie Europos Sąjungą (EPP grupės iniciatyva) yra bandomasis projektas, kuris atveria kelią minėtiems tikslams pasiekti. Derybose dėl kitos septynerių metų programos "Erasmus+" EPP grupė siekia išplėsti "Jean Monnet" veiksmus iš aukštojo mokslo srities į visus švietimo ir mokymo lygmenis.

Visa Europos Sąjunga ir valstybės narės turi didinti savo užmojį įgyvendinti švietimo prioritetus. Naujuoju Skaitmeninio švietimo veiksmų planu (DEAP) Europos Komisija siekia tobulinti skaitmeninio švietimo sistemas ir struktūras Europoje. Naujajame veiksmų plane, kuris yra būsimos Europos švietimo erdvės dalis, dabar išplečiama veiksmų sritis ir nustatomi konkretūs tikslai, kuriais siekiama šalinti nuolatines spragas, pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių srityje, skatinti kokybišką kompiuterių ir informacinių technologijų mokymą, remti geresnį ryšį mokyklose, internetinį mokymosi turinį ir priemones, mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų skaitmeninį raštingumą. Naujajame DEAP kalbama ne tik apie formaliojo mokymosi struktūras, bet į plano taikymo sritį įtrauktas ir neformalusis švietimas. Būtent skaitmeninio švietimo srityje labai svarbus tolesnio mokymo aspektas mokymosi visą gyvenimą kontekste.

Skaitmeninio švietimo pasiekimo procesą turėtų paspartinti tolesnis esamų internetinių švietimo ^platformų tobulinimas4. Jose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama internetiniam švietimui ir mokytojams turėtų būti teikiama geroji patirtis. Tokios platformos turi tapti naudingu įrankiu formaliojo švietimo sistemų pedagogams ir priartinti tiek mokytojus, tiek mokinius prie labiau skaitmenizuoto švietimo, gebančio neatsilikti nuo nuolat besikeičiančių darbo rinkos, socialinės rinkos ekonomikos, mokymosi visą gyvenimą ir naujų kartų poreikių.

EPP grupė remia Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (EPALE) - daugiakalbę ir atvirą narystės principu veikiančią suaugusiųjų mokymosi specialistų, įskaitant suaugusiųjų švietėjus ir instruktorius, konsultantus ir pagalbinį personalą, bendruomenę, kuri finansuojama pagal programą "Erasmus+". Jos paskirtis - palaikyti suaugusiųjų mokymosi bendruomenės ryšius. Jos strategija - padėti profesionaliems suaugusiųjų švietėjams dalytis patirtimi ir žiniomis. Tačiau tokias programas, kaip EPALE, reikėtų geriau reklamuoti, kad jos pasiektų savo auditoriją, kuri daugeliu atvejų turi ribotas skaitmenines žinias ir priemones.

5. Apibendrinimas - EPP grupė siūlo:

1. Toliau remti švietimą kaip investiciją į mūsų ateitį. 2. Siekti švietimo ir mokymo kokybės ir lygybės ir laikyti tai socialinės įtraukties, didelio užimtumo ir ekonomikos augimo sąlyga;

2. Gerbti subsidiarumo principą švietimo srityje, bet ieškoti naujų priemonių ES lygmeniu, kuriomis būtų remiamos valstybės narės stiprinant jų švietimo sistemas;

3. Pasinaudoti ekonomikos atkūrimo paketu ir investuoti į skaitmeninę įrangą ES mokykloms ir mokiniams, ypač socialiai atskirtuose regionuose - nė vienas vaikas neturi likti nuošalyje!

4. Remti ERASMUS+ programą ir jos biudžetą, kad ji taptų veiksmingesnė ir įtraukesnė - galimybė kiekvienam mokiniui ir mokytojui!

5. Remti savanorystę kaip pagrindinę ESK veiklą;

6. Raginti Europos Komisiją parengti skaitmeninio švietimo veiksmų planą kaip sisteminę priemonę tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, skirtą tolesnei plėtrai ir mokymui;

7. Skatinti bendrų skaitmeninio švietimo standartų kūrimą visoje ES;

8. Remti EPALE ir "Mokyklų švietimo vartų" plėtrą;

9. Remti dualinį profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą ir suaugusiųjų mokymąsi, siekiant geriau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir užkirsti kelią socialinei izoliacijai;

10. Sukurti orientacinę sistemą, skirtą mokymuisi apie ES (vidurinis lygis) ES lygmeniu;

11. Pasimokyti iš COVID-19 krizės, taikant kai kurių šalių gerąją patirtį, susijusią su skaitmeninių priemonių naudojimu švietimui.

¹ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 str.

2https://reports.weforum.org/future-of-jobs-2016/chapter-1-the-future-of-jobs-and-skills/

³ Danijoje ir Prancūzijoje informacinių technologijų naudojimas švietime yra privaloma mokytojų rengimo dalis. Taip pat tokios šalys kaip Danija, Estija ir Suomija dabar gali remtis jau esama skaitmeninio švietimo plėtra.

⁴ Pavyzdžiui, esama "Mokyklų švietimo vartų" (School Education Gateway), internetinės platformos, skirtos mokytojams, mokyklų vadovams, mokslininkams, mokytojų rengėjams, politikos formuotojams ir kitiems specialistams, dirbantiems mokyklinio ugdymo srityje https://www.schooleducationgateway.eu/en/pub/index.htm.