Laikas spręsti migracijos klausimą

18.05.2015

Laikas spręsti migracijos klausimą

Leidinys picture

Bet koks požiūris į migraciją turi būti holistinis. Kiekvienas aspektas turi būti laikomas dalimi visa apimančios strategijos, kurios centre – konkretus solidarumas.

  • 2014 m. į ES atvyko daugiau kaip 276 000 nelegalių migrantų – tai 155% daugiau negu ankstesniais metais. 3200 žuvo praėjusiais metais bandydami perplaukti Viduržemio jūrą, o nuo šių metų pradžios žuvo daugiau kaip 1500, 700 iš jų žuvo per didžiausią vieną nelaimę prie Libijos krantų.
  • 28 ES valstybėse narėse prieglobsčio prašytojų skaičius 2014 m. padidėjo iki beveik 650 000; tai yra 40 % daugiau negu 2013 m.
  • Prieglobsčio prašytojų iš Sirijos skaičius 2014 m. 28 ES valstybėse narėse padidėjo iki 124 000 – tai yra beveik 20 % iš visų ne ES šalių. Reikėtų atsižvelgti ir į spaudimą iš Rytų (Ukrainos).
  • 5 valstybės narės (Švedija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Vengrija) tvarko ir nagrinėja 70 % visų prieglobsčio prašytojų prašymų, o prie ES išorės sienų esančios valstybės narės (Italija, Malta, Graikija ir Bulgarija) susiduria su neproporcingu prieglobsčio prašytojų ir migracijos spaudimu.
  • 2013 m. ES valstybės narės išdavė 425 875 sprendimus grąžinti, o iš tikrųjų grąžinti tik 166 975 asmenys, t. y. mažiau kaip 40 %.

Atsakas į prieglobsčio sistemos krizę

  • Valstybės narės iki 2015 liepos mėn. privalo visiškai perkelti naująjį prieglobsčio dokumentų rinkinį į nacionalinę teisės sistemą ir visapusiškai jį įgyvendinti.
  • Sąžiningesnis paskirstymas ir valstybių narių atsakomybės pasidalijimas turi būti daugiau nei žodžiai: ELP frakcija ragina Europos Komisiją pritaikyti esamą sistemą papildant ją privaloma priemone, skiriama prieglobsčio prašytojams paskirstyti, kai vienoje valstybėje narėje viršijama tam tikra riba. Tokios priemonės taikymas galėtų būti grindžiamas tokiais kriterijais kaip šalies dydis ir gyventojų skaičius, jos ekonominė padėtis ir valstybėje narėje jau esančių migrantų skaičius. 
  • Kaip papildoma priemonė turi būti parengta nauja pabėgėlių perskirstymo ES viduje sistema.
  • ES politikoje turėtų būti aiškiai skiriami teisėti prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs migrantai.
  • Siekiant kontroliuoti ir sumažinti migracijos srautus prieš migrantams atvykstant prie ES sienų, reikėtų skatinti susitarimus su trečiosiomis šalimis.
  • Reikėtų apibrėžti sąvoką „nesaugios trečiosios šalys“ (karo zonos), siekiant paspartinti iš šių šalių atvykusių pabėgėlių prašymų nagrinėjimą.
  • Reikėtų dar geriau apibrėžti sąvoką „saugios trečiosios šalys“ (daugeliu atveju Vakarų Balkanai), siekiant paspartinti procedūras ir grąžinimus nepagrįstų prašymų atvejais.
  • Ypač nelydimų nepilnamečių atveju reikėtų svarstyti „humanitarinės vizos“ principą.
  • Bendradarbiaujant su atitinkama vyriausybe ir su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru reikėtų trečiosiose šalyse steigti ir finansuoti informacijos centrus.
  • Turėtumėme teikdami finansavimą iš ES biudžeto prisidėti prie valstybių narių pajėgumų pagerinti savo priėmimo sąlygas kokybės ir kiekybės aspektais.
  • Esame už tai, kad, taikant griežtą grąžinimo praktiką tų asmenų, kurių prašymai išnagrinėti, atžvilgiu būtų vykdomos teisingos ir sparčios procedūros, kurios baigtųsi arba veiksmingu integravimu, arba sparčiu grąžinimu.
  • Reikėtų svarstyti galimybę pradinį prieglobsčio prašymų nagrinėjimą atlikti už ES ribų.
  • Turime Europos prieglobsčio paramos biure (EASO) valstybėms narėms parengti išankstinio pasirengimo padėties vertinimą ir nenumatytų atvejų planavimą, ir šiems tikslams reikia skirti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
  • EASO turėtume įsteigti informacijos technologijomis (IT) pagrįstą platformą, kuri palengvintų dalijimąsi geriausia praktika ir informacija ir sustiprintų EASO koordinavimo pajėgumus siekiant remti valstybių narių veiklą persikėlimo, perkėlimo, informavimo ir mokymo pajėgumų srityje.

Išnagrinėti teisėtos migracijos galimybes siekiant, kad nelegali migracija taptų mažiau patrauklia

  • Teisėta migracija turėtų būti grindžiama valstybės narės darbo rinkos poreikiais – tiek žemos, tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ir tos valstybės narės gebėjimu integruoti migrantus, atsižvelgiant į demografines problemas ir į ekonomikos krizę mūsų šalyse.
  • Reikėtų aiškiai skirti teisėtos migracijos priemones, skirtas humanitariniams tikslams, ir teisėtos migracijos priemones, skirtas valstybių narių darbo rinkos poreikiams.
  • Dėl teisėtos migracijos humanitariniais tikslais: ELP ragina laikytis labiau integruoto požiūrio ES lygiu raginant visas 28 valstybes nares geriau naudotis perkėlimo programomis ir laikina apsauga (humanitarinė viza).
  • Dėl teisėtos migracijos, susijusios su darbo rinkos poreikiais: ELP frakcija ragina: visiškai įgyvendinti esamus ES teisės aktus šioje srityje, kaip kad Vieno leidimo ir sezoninių darbuotojų, taip pat Perkėlimo bendrovės viduje direktyvos; skubiai užbaigti Studentų ir mokslo darbuotojų direktyvą; taip pat peržiūrėti Mėlynosios kortelės direktyvą.
  • Valstybės narės turi užtikrinti, kad naujų migrantų priėmimas būtų glaudžiai susijęs su tvirta integracijos politika (privalomi kalbos kursai, supažindinimas su ES vertybėmis, socialinė įtrauktis ir t. t.)
  • Turi būti geriau koordinuojamas integracijos politikai skirtų ES lėšų naudojimas.

Visiškas prekiautojų žmonėmis ir tarpininkų netoleravimas; išorės sienų kontrolės stiprinimas

  • Prekyba žmonėmis yra moderni vergystės forma, tarpvalstybiniai nusikaltėlių tinklai turi būti susekti ir išnaikinti ten, kur jie veikia; valstybės narės ir susijusios agentūros turi taikyti visiško netoleravimo strategiją.
  • Migracija negali būti naudingas verslas prekiautojams ir tarpininkams, naudojantiems naujus kelius patekti į ES ir naujus būdus (laivai vaiduokliai), kaip išnaudoti migrantus. ES ir jos valstybės narės turi uždrausti nusikalstamoms ir teroristinėms organizacijoms naudotis jų turtu siekiant sustiprinti savo veiklą ir struktūras.
  • ELP frakcija ragina vykdyti ES ir JT karinę jūrų operaciją prie Libijos krantų siekiant sustabdyti prekybą žmonėmis, išardyti tarpininkų tinklus ir sistemingai suimti ir sunaikinti visus tarpininkų naudojamus laivus.
  • Agentūroms EUROPOL, FRONTEX ir EUROSUR, kaip Europos su migracija susijusiems veiksmams vadovaujančioms agentūroms, visos valstybės narės turi suteikti atitinkamus išteklius (personalo ir įrangos), kad jos galėtų vykdyti savo užduotis, taip pat joms reikia suteikti teisines priemones, kad jos galėtų keistis vertingais duomenimis.
  • Turi būti veiksmingai nustatomas tapatybės ir dokumentų padirbinėjimas ir prekiavimas jais ir su tuo turi būti veiksmingai kovojama.
  • Turi būti pagerinti valstybių narių ir Europolo pajėgumai bendradarbiauti su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis, įskaitant per bendras prekiautojų ir organizuotų nusikaltėlių tinklų išardymo operacijas.
  • Turi būti stiprinama išorės sienų kontrolės kompetencija: kai už operaciją yra atsakinga FRONTEX, komanduoti turėtų FRONTEX, o ne prašanti valstybė narė.
  • Turi būti sustiprintas bendradarbiavimas su Turkija, Maliu ir Nigeriu (vykstančios BUSP operacijos) ir šis bendradarbiavimas turėtų atlikti prioritetinį vaidmenį kovojant su nelegalia migracija, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis.
  • Ypatingą dėmesį reikėtų skirti nelydimiems nepilnamečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos.

Kaip tvarkytis su nelegalių migrantų bangomis

  • Siekdamos nedelsiant ir prioritetine tvarka reaguoti, ES ir valstybės narės turi daugiau išteklių skirti paieškos ir gelbėjimo pajėgumams ir vykdyti daugiau žmonių gelbėjimo misijų.
  • Plaukti nesaugiais ir savižudiškos būklės laivais taps neįmanoma tik tuo atveju, jei bus veiksmingai kartu su trečiosiomis šalimis naikinamos migracijos pirminės priežastys, o ne tik kovojama su jos pasekmėmis.
  • Itin svarbu susitarti dėl tikslingesnės paramos vystymuisi, taip pat dėl sienų politikos ir teisėsaugos pajėgumų.
  • Turi būti vystomi tranzitinių šalių (ES ir trečiųjų šalių) priėmimo ir apsaugos pajėgumai.
  • Kartu su ES finansine pagalba turi būti taikomos griežtos sąlygos, siejančios vystymąsi ir politinius tikslus (geras valdymas).
  • Turime padėti tranzito ir kilmės šalims užkirsti kelią išvykimams.
  • Turi būti stiprinama griežta nelegalių migrantų grąžinimo politika, taip pat vykdant FRONTEX koordinuojamą ES bendrų grąžinimų programą.
  • Turime užtikrinti, kad priimta politika ir veiksmai nesukurtų traukos efekto.
  • Turime stiprinti saugumą ir priežiūrą prie savo išorės sienų, įskaitant naudojimąsi naujomis technologijomis, užtikrinant geresnį jau esamų IT sistemų, kaip kad Vizų informacinė sistema (VIS) ir antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II), įgyvendinimą ir jų koordinavimą, naudojant būsimas priemones, apibrėžtas Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinyje ir patikimai taikant naują Šengeno vertinimo mechanizmą. Visos valstybės narės turi visapusiškai tuo naudotis ir atnaujinti esamas duomenų bazes.
  • Valstybės narės turi vykdyti savo įsipareigojimus surinkti visų naujai atvykstančių asmenų pirštų antspaudus (EURODAC).
  • Turėtų būti padidinti įnašai į FRONTEX biudžetą, sustiprintos jos bendros operacijos ir panaudotas Europos sienos apsaugos pareigūnų būrys, kaip nurodyta naujame FRONTEX reglamente.
  • Turėtų būti skatinamos ir remiamos diplomatinės ir JT vadovaujamos pastangos, kuriomis siekiama stabilizuoti kaimynystėje esančias konfliktų zonas (Libija, Sirija, Ukraina...), kur dėl karų ir žlugusių valstybių susidaro palankios sąlygos įvairių rūšių neteisėtai prekybai. Sparti Islamo valstybės plėtra ir tolesnis Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto eskalavimas pagaliau turės pasekmių masiniam migrantų atvykimui ir perkeltų asmenų srautams.

Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategijos performavimas

  • Išorės santykiai, vystymosi politika ir humanitarinė pagalba turi būti tarpusavyje susiję ir koordinuojami kartu su vidaus politika ir vidaus saugumo politika, jei norime, kad šios politikos sritys būtų sėkmingos.
  • Turi būti įvertintas dabartinių priemonių (judumo partnerystės, grąžinimo ir readmisijos susitarimai ir regioninio bendradarbiavimo tinklai) veiksmingumas.
  • Siekiant palengvinti šalių, kurių sienos ribojasi su karo zonomis, (pvz., Sirijos konflikto atveju – Jordanijos, Tuniso ir Libano) naštą, turi būti patobulintos humanitarinės pagalbos ir paramos sistemos. Turi būti sustiprintos perkėlimo programos.
  • Turime padėti sukurti tvarias valstybes, kurios užtikrintų tokias gyvenimo sąlygas, kad žmonės galėtų pasilikti savo kilmės šalyse.
  • Reikia spręsti didelę problemą, kurią kelia milijonai pabėgėlių Artimuosiuose Rytuose ir Afrikos žemyne, ypač Užsachario srityje. ES turi sukurti daugiau programų, kuriomis būtų stiprinamas perkėlimas į kitus regionus ir remiama regionų plėtra bei bendradarbiavimo tinklai. Taigi pabrėžiame Malyje ir Nigeryje vykdomų BUSP operacijų svarbą.
  • Diplomatijos teisingumo ir vidaus reikalų srityje turėtų būti stiprinamas ir labiau integruojamas saugumo ir kovos su terorizmu aspektas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį masiniam migrantų ir (arba) pabėgėlių atvykimui daro Islamo valstybės plėtra.