ELP FRAKCIJOS KOVOS SU TERORIZMU PAKTAS

Radikalėjimo prevencija ir deradikalizavimo proceso stiprinimas

Klausimas, kaip deradikalizuoti nusivylusius asmenis ir juos integruoti, yra vienas iš svarbiausių ELP frakcijos strategijos aspektų. Vis aiškiau suvokiama, kad būtina koordinuoti interneto stebėseną, nes ekstremistai naudojasi šia laisva erdve savo radikaliai propagandai skleisti. ELP frakcija ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su interneto įmonėmis ir socialinių tinklų platformomis („Google“, „Twitter“, „Facebook“, „YouTube“ ir kt.) siekiant apriboti prieigą prie su terorizmu susijusios internetinės medžiagos ir pašalinti internete skelbiamą teroristinę propagandą, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, ypač teisių į privatumą ir duomenų apsaugą. Interneto įmonės turi suvokti joms tenkančią atsakomybę, susijusią su turinio, kuriuo propaguojamas terorizmas, sklaida. Valstybės narės turėtų sukurti teisės aktų sistemas, skirtas griežtai ir atidžiai stebėti neapykantą kurstančias kalbas, neapykantos skelbėjus, kurie skleidžia radikalią propagandą, įskaitant religines interneto svetaines ir ES piliečių verbuotojus. Siekiant šio tikslo, reikia imtis priemonių siekiant tobulinti visuomenės pranešimų apie ekstremistinio pobūdžio internetinį turinį teikimo procesą, sukuriant piliečiams skirtas interneto svetaines arba skubių pranešimų kontaktinius centrus, ir skirti ES finansavimą teigiamoms informuotumo didinimo kampanijoms, kuriomis būtų kovojama su radikalizavimu internete ir kitose terpėse, taip pat prieš neapykantą nukreiptoms kampanijoms.

ELP frakcija taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į būtinybę nustatyti ir aiškiai atskirti islamistų ekstremizmo ideologiją ir islamo religiją. ES turi atlikti svarbų vaidmenį remiant nuosaikiojo islamo mokslinius tyrimus ir informavimo apie jį projektus, plėtodama aktyvesnį dialogą su musulmonų bendruomenėmis, kad sutelktų mūsų pastangas kovoti su fundamentalistine ir teroristine propaganda. ELP frakcija stiprins turimas politines ir struktūrines inovacijas, taikomas skatinant įvairių religijų ir kultūrų dialogą, taip pat sukurs specialias šiam tikslui skirtas ES platformas. ES taip pat turi padėti valstybėms narėms kurti švietimo programas, kurios apimtų pilietinius ir istorinius religijos aspektus. ES turi skubiai stiprinti specialias vadinamiesiems vietoje išugdytiems teroristams pritaikytas programas (socialinius ir integracijos projektus) ir esamas deradikalizavimo programas. Siekdama šio tikslo, ELP frakcija ragina valstybes nares radikalėjimo klausimą spręsti laikantis holistinio požiūrio ir tinkamiau naudotis Komisijos informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklu (angl. RAN), kuriame suburiami visi šio sektoriaus veikloje dalyvaujantys subjektai. Siekdama padėti valstybėms narėms imtis veiksmų šiuo klausimu, Komisija turi visapusiškai naudotis naujuoju 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondu.

Be to, išpuoliai Paryžiuje parodė, kad būtina parengti ES veiksmų planą dėl kovos su kalėjimuose vykdomu radikalizavimu. ELP frakcija ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę siekti kalėjimuose apskritai izoliuoti kalinius radikalius islamistus ir tobulinti kalėjimų administracijų darbuotojų mokymą, kad būtų galima lengviau nustatyti, kurie kaliniai dalyvauja su terorizmu susijusioje veikloje. Kalinių radikalių islamistų galimybių palaikyti tarpusavio ryšius mažinimas, kaip paaiškėjo, yra gera jų būrimosi į organizacijas ir išpuolių organizavimo prevencijos priemonė. Siekdama šio tikslo, ELP frakcija ragina valstybes nares ir toliau skirti pakankamai biudžeto lėšų, visų pirma specializuotų kalėjimų darbuotojų mokymui dirbti tokiose izoliuotose grupėse. Be to, ELP frakcija pabrėžia, kad reikia rengti specialius mokymus ir religijų atstovams, palaikantiems glaudžius ryšius su sulaikytais asmenimis.

ELP frakcija taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl neapykantos ir ekstremistinių kalbų skelbimo maldos namuose, kuriais įvairiose valstybėse narėse piktnaudžiaujama radikalizmo skatinimo tikslais, ir atkreipia dėmesį į dramatiškas fundamentalizmo paplitimo mūsų visuomenėje pasekmes. Valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių ir griežtai bei atidžiai stebėti šį reiškinį, taip pat spręsti verbavimo ir finansavimo iš trečiųjų šalių problemą. ELP frakcija yra pasirengusi teikti pagalbą valstybėms narėms politiniu ir instituciniu lygmenimis bet kokių atitinkamų teisinių priemonių, kurių jos gali imtis, siekdamos kovoti su iš užsienio jų religinėms bendruomenėms daroma finansine ir ideologine įtaka, klausimais. ELP frakcija yra tvirtai įsitikinusi, kad reikėtų įgyvendinti patikimą ES trečiųjų šalių radikalų grąžinimo ir išsiuntimo politiką.

Apskritai ELP frakcija pastaraisiais metais ne kartą atkreipė dėmesį į neatidėliotiną būtinybę tobulinti valstybių narių integracijos politiką, skirtą ne tik iš trečiųjų šalių atvykstantiems migrantams, bet, konkrečiau, Europos Sąjungoje gimusiam antros ir trečios kartos imigrantų jaunimui.

Galiausiai įgyvendinant išsamią ES prevencijos strategiją taip pat reikia visapusiškai remtis jos užsienio ir vystymosi politika, siekiant kovoti su skurdu, diskriminacija ir marginalizacija, duoti atkirtį korupcijai, skatinti gerą valdymą ir užkirsti kelią konfliktams bei juos spręsti – visi šie veiksniai didina tam tikrų visuomenės grupių ir sluoksnių marginalizaciją, todėl ekstremistų propaganda jiems gali daryti didesnį poveikį. Todėl ELP frakcija mano, kad dalis paramos bendradarbiavimui ir vystymuisi turėtų būti skirta kovai su terorizmu. Vis dėlto, ELP atmeta teorijas, pagal kurias teigiama, kad radikalusis islamas yra nuolatinės socialinės ir ekonominės nelygybės išdava, ir dar kartą patvirtina, kad radikalusis islamas nesuderinamas su europietišku gyvenimo būdu ir vertybėmis.

Skubaus atsako į didėjančią užsienio kovotojų keliamą grėsmę koordinavimas

Kad galėtų veiksmingai kovoti su šia didėjančia grėsme, valstybės narės turi suderinti savo skubų atsaką ir požiūrį į užsienio kovotojus. PPE frakcija, nepaisydama jokių tabu, nagrinėja visas pasirinkimo galimybes, įskaitant:

• ES valstybių narių pasų atėmimą dvigubos pilietybės atvejais nepažeidžiant nacionalinių konstitucijų nuostatų;
• pasų konfiskavimą ribotą laikotarpį;
• džihadistų tapatybės kortelių ženklinimą, draudimą atvykti ir išvykti;
• pavogtų arba prarastų ES piliečių pasų ženklinimą;
• konkretų raginimą Europos Komisijai nustatyti suderintą ES užsienio kovotojo apibrėžimą, įskaitant sankcijas ir baudžiamąjį įvertinimą, remiantis 2014 m. rugsėjo 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178;
• teisminio persekiojimo (už pastangas įtraukti į teroristų organizacijas ir mokymą teroristų stovyklose) stiprinimą;
• telekomunikacijų, įskaitant šifruotus pokalbius ir džihadistų keitimąsi informacija, stebėsenos stiprinimą;
• juodojo Europos džihadistų ir terorizmu įtariamų džihadistų sąrašo sudarymą;
• nepilnamečių kelionės leidimų tvarkos atnaujinimą.

ELP frakcija – didžiausia terorizmo aukų apsaugos ir joms teikiamos paramos Europoje ir visame pasaulyje rėmėja

ELP frakcija nuolat siekė užtikrinti, kad itin daug dėmesio būtų skiriama terorizmo aukų poreikiams, jų orumo apsaugai ir saugumo užtikrinimui, taip pat padėti įstatymais uždrausti terorizmą ir mažinti jo patrauklumą. Visose 28 valstybėse narėse turi būti sukurtos tokių aukų apsaugos ir paramos joms teikimo struktūros ir organizacijos. Visos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad geriau padėtų aukoms ir jų šeimoms įveikti jų skausmą, apsaugotų jas nuo pakartotinės viktimizacijos, keršto ir bauginimo, atkurtų jų orumą, išsaugotų tiesą ir atminimą rengdamos atitinkamus minėjimus ir užtikrintų aukoms teisingumą. Bet kokia pagalba turi būti pritaikyta prie aukų poreikių. Šiomis aplinkybėmis ELP frakcija primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatų įgyvendinimą, kad aukoms būtų teikiama finansinė parama, o per teisines procedūras – ir psichologinė pagalba bei parama. ELP frakcija ragina Komisiją toliau svarstyti galimybę priimti naują direktyvą dėl veiksmingesnės ir labiau suderintos teisingumo sistemos, kad būtų užtikrinama visų pirma terorizmo aukų teisių parama ir jų apsauga. ELP frakcija taip pat pabrėžia, kad ES yra prisiėmusi išskirtinę atsakomybę apsaugoti aukas krizės apimtuose Artimųjų Rytų regionuose, kur džihadistai persekioja pažeidžiamas vietos bendruomenes, pavyzdžiui, krikščionis.

ELP frakcija palaiko jau taikomas ES kovos su terorizmu priemones

ELP frakcija visada palaikė ES keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) sistemą, kuri yra vertinga priemonė, įskaitant ir kitas priemones, kuriomis galima naudotis kovojant su teroristų keliamomis grėsmėmis vidaus saugumui. Kadangi nemažai radikaliai mąstančių ES piliečių, kovoję grupuotės „Islamo valstybė“, organizacijos „Al-Qaeda“ ar kitų teroristų organizacijų gretose, grįžta į Europą, reikia itin daug dėmesio skirti būtinybei persvarstyti Europos Sąjungos požiūrį į dalijimąsi oro transporto keleivių duomenimis, tame tarpe duomenimis apie ES vidaus skrydžius, su saugumo tarnybomis ir teisėsaugos institucijomis, kartu užtikrinant piliečių privatumą. Todėl ELP frakcija dar kartą ragina atnaujinti diskusijas dėl ES PNR direktyvos, kurią Europos Parlamente trukdo priimti socialistai ir liberalai.

ES duomenų saugojimo direktyvos atnaujinimas. ES negali manyti galinti veiksmingai reaguoti į terorizmo keliamą grėsmę, jeigu savo teisėsaugos institucijoms nesuteiks atitinkamų priemonių. Šiuo požiūriu ELP frakcija pakartoja, kad ES Komisija turi pasipriešinti kairiųjų politinių jėgų daromam spaudimui ir, tinkamai atsižvelgdama į neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą, kuriame reikalaujama nustatyti teisėsaugos institucijų teisėtos prieigos prie duomenų teisinį pagrindą laikantis proporcingumo, būtinumo ir teisėtumo principų, greitai patvirtinti naują ES duomenų saugojimo direktyvą.

2005 m. ES pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu persvarstymas. Nuo 2005 m. atsirado naujų ES saugumo srities tendencijų ir kilo naujų grėsmių. ES negali sau leisti atsilikti nuo įvykių raidos. Reikia iš naujo apsvarstyti savo strategiją ir nustatyti tolesnes ES kovos su terorizmu gaires ir principus remiantis 2014 m. rugsėjo 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178. ELP frakcija taip pat sieks, kad ateinančiomis savaitėmis būtų patvirtinta plataus užmojo atnaujinta ES saugumo strategija dėl kovos su terorizmu. Į ją turėtų būti įtraukti pasiūlymai dėl konkrečių priemonių, tinkamo finansavimo ir griežtos stebėsenos, pavyzdžiui, prireiks nemažų investicijų į kriptografiją, kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą, siekiant Europos Sąjungos lygmeniu parengti ekspertų, galinčių apginti ES nuo kibernetinių teroristų keliamos grėsmės, kartą.

Terorizmo finansavimo sekimas ir nutraukimas – svarbiausi aspektai. ELP frakcijai pavyko pasiekti, kad būtų patvirtinta ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programa (TFSP). Dabar ES turi prisiimti atsakomybę ir iš tikrųjų įsipareigoti įdiegti ES terorizmo finansavimo sekimo sistemą. Šiuo požiūriu ELP frakcija palankiai vertina neseniai pasiektą susitarimą dėl Kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinio ir tikisi, kad patvirtinus šį dokumentų rinkinį bus užtikrinamas geresnis valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių tarpusavio bendradarbiavimas ir bus galima lengviau atsekti lėšas.

Be to, ES turi įvertinti šiuo metu taikomas neteisėtų šaunamųjų ginklų judėjimo ir su organizuotu nusikalstamumu siejamos prekybos ginklais taisykles. ES turi stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija visų pirma su Vakarų Balkanų regiono šalimis.

Geresnis valstybių narių, Eurojusto ir Europolo veiklos koordinavimas. Itin daug dėmesio reikėtų skirti operatyviniams aspektams, iš esmės – valstybių narių atsakomybės klausimui. Valstybės narės turi geriau naudotis Šengeno informacine sistema (angl. SIS) ir sistema EURODAC, taip pat visapusiškai naudotis Interpolo duomenų baze ir stiprinti savo teisėsaugos institucijų techninius pajėgumus, pavyzdžiui, užtikrindamos techninių standartų sąveikumą. Jos turėtų toliau stiprinti savo žvalgybos tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir tobulinti jų keitimosi informacija procesus, kad būtų galima geriau kaupti ir analizuoti surinktą informaciją. Valstybės narės taip pat turėtų geriau naudotis Europolo ryšių centru „Keliautojai“ (angl. „TRAVELLERS“) ir teikti reikiamą informaciją. Be to, ELP frakcija prašo nedelsiant pradėti FRONTEX ir Europolo keitimosi duomenimis ir informacija procesą ir iš karto pašalinti bet kokias glaudesniam šių dviejų institucijų bendradarbiavimui trukdančias kliūtis. Reikia toliau svarstyti galimybę Europole įsteigti kovos su terorizmu centrą, kuris palengvintų valstybių narių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą. ELP frakcija apsvarstys galimybę parengti galimybių studiją šiuo klausimu. ELP frakcija ragina valstybes nares visapusiškai naudotis Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (angl. ECRIS) ir prašo Komisijos išnagrinėti galimybę pertvarkyti šią sistemą, nes šiuo metu jos taikymo sritis asmenų atžvilgiu ir dalykinė taikymo sritis yra pernelyg ribojančios.

Geresnis naudojimasis Saugumo tyrimų programa. ELP frakcija primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti šios pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ įgyvendinamos tyrimų programos teikiamas galimybes kovoti su terorizmu. Saugumo tyrimų programai „Saugi visuomenė“ skirtas specialus uždavinys – kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu. Į šią programą įtrauktos temos aprėpia klausimus nuo kibernetinio terorizmo iki teroristinių idėjų ir įsitikinimų supratimo ir kovos su jais; įgyvendinant šią programą siekiama parengti naujas ekspertizės priemones ir plėtoti šios srities pajėgumus. ELP frakcija yra įsitikinusi, kad šio tyrimo rezultatai gali padėti išvengti teroro aktų, sumažinti galimų pasekmių mastą ir tinkamai išnagrinėti socialinius ir psichologinius teroristų tinklų aspektus. Todėl ELP frakcija ragina valstybes nares toliau skatinti ir remti Saugumo tyrimų programą.

(Vidaus ir išorės) sienų kontrolė. Galiojančių taisyklių griežtinimas

ELP frakcija primena savo nuolatinį įsipareigojimą skatinti laisvą judėjimą Europos Sąjungoje, todėl iš esmės atmeta pasiūlymus stabdyti Šengeno sistemos veikimą. ELP frakcija ragina valstybes nares verčiau griežčiau įgyvendinti galiojančias taisykles, pagal kurias jau numatyta galimybė laikinai nustatyti dokumentų patikrų režimą, dažniau naudotis biometriniais dokumentais ir veido atpažinimo sistemomis ir visapusiškai naudotis naujuoju Šengeno vertinimo mechanizmu. Tuo pat metu, kiek tai sietina su ES išorės sienomis, ELP frakcija ragina stiprinti sienų apsaugą vykdant tikslinę kontrolę.

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir regioniniais bei pasauliniais veikėjais. Kovos su terorizmu metodo persvarstymas

ES, JAV ir Kanadoje (ir kiek mažesniu mastu Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje) nustatyta nerimą kelianti vietoje išugdytų teroristų ir smurtinio radikalėjimo tendencija, todėl labai svarbu bendradarbiauti su šiomis šalimis transatlantiniu lygmeniu. ELP frakcija pabrėžia naudojimosi visomis atitinkamomis priemonėmis, kurių paskirtis – užtikrinti geresnį dalijimąsi žvalgybos informacija ir glaudesnį įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant PNR susitarimą ir TFSP, teikiamą naudą ir labai apgailestauja dėl pastarojo nepalankaus socialistų ir liberalų žingsnio perduoti ES ir Kanados PNR susitarimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Dėl pastarojo meto įvykių esame priversti įvertinti plačiai paplitusius trūkumus, kurie buvo būdingi ankstesniam bendradarbiavimui kovos su terorizmu klausimu su tokiomis šalimis kaip Vakarų Balkanų regiono šalys, Turkija (tranzito į konflikto zonas šalis), Persijos įlankos šalys ir kitos arabų valstybės. Reikia sutelkti pastangas kovoti su radikalėjimu, atsekti teroristų finansavimą ir sukurti naujas islamistų fundamentalizmui priešingas idėjas. Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija kovos su terorizmu klausimu turėtų būti svarbiausi ES santykių su šiomis šalimis aspektai. Taip pat labai svarbu stiprinti tokį bendradarbiavimą su regioninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Arabų Lyga, Afrikos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba. Todėl ELP frakcija palankiai vertina neseniai su Arabų Valstybių Lyga pasirašytą susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu. ES taip pat turi tęsti ir skatinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis, visų pirma su jų Kovos su terorizmu komitetu.