Kitą savaitę

Europos Parlamento plenarinės sesijos darbotvarkėje daug dėmesio bus skiriama Ukrainai ir ES paramai šiai šaliai, kuri dar vienerius metus susiduria su Rusijos karu. ELP frakcija pakartoja, kad ES ir Didžiojo septyneto šalims skubiai reikia strategijos, kaip finansuoti Ukrainos gynybą ir išlikimą. "Ukrainai reikia Europos, o Europai reikia Ukrainos. Ukrainiečiai moka didžiausią kainą už mūsų bendrą ateitį, už teisę gyventi laisvose šalyse ir už taiką mūsų žemyne. Turime nevengti drąsių sprendimų ir laikytis savo įsipareigojimo padėti ir padėti jiems jų kovoje. Jei nesugebėsime dabar, netolimoje ateityje sumokėsime be galo didelę kainą", - pabrėžia Europos Parlamento narė, EPP frakcijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už užsienio reikalus, Rasa Juknevičienė.

Prieš vasario 1 d. neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES vadovai siekia susitarti dėl ES ilgalaikio biudžeto peržiūros, Europos Vadovų Tarybai tenka itin daug laiko. Trečiadienį vyksiančiuose svarbiausiuose plenariniuose debatuose Europos Parlamento nariai pabrėš, kad derybose būtina skubiai daryti pažangą. "Prieš vasario 1 d. Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą didėja didžiulis laiko spaudimas. Primygtinai raginame valstybių narių vadovus iki tos dienos susitarti dėl derybinės pozicijos dėl daugiametės finansinės programos (DFP); priešingu atveju teks lenktyniauti su laiku, kad užbaigtume išsamią ES biudžeto iki 2027 m. peržiūrą", - sako Europos Parlamento narys Janas Olbrychtas, pagrindinis Parlamento derybininkas DFP klausimais.

Antradienį Europos Parlamentas aptars humanitarinę padėtį Gazoje. EPP frakcijos nuomone, siekiant užtikrinti maisto ir kitų būtinų atsargų paskirstymą visame Gazos ruože, reikalingos reguliarios humanitarinės pauzės. Šiuo tikslu turėtų būti atidaryti kiti sienos perėjimo punktai iš Izraelio, kad atsargos pasiektų visas Gazos ruožo dalis. Pasibaigus "Hamas" valdymui Gazos ruože, mes, europiečiai, - pageidautina koordinuojant veiksmus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, - turime siekti, kad Jungtinių Tautų sistemoje būtų nustatytas tvirtas mandatas Gazos ruožui, kuriame stiprus tarptautinis dalyvavimas pirmiausia užtikrintų nuolatinį humanitarinės pagalbos srautą, o po to pradėtų Gazos ruožo atstatymą ir kartu užtikrintų, kad nebūtų jokios teroristinės grėsmės Izraeliui. Po to turi prasidėti taikos procesas, kurio metu vyks rinkimai, o derybos užtikrins konflikto nuraminimą", - sako Europos Parlamento narys Michael Gahler, Europos liaudies partijos frakcijos atstovas Užsienio reikalų komitete. "Mes visi pasmerkėme "Hamas" išpuolius prieš Izraelį, jų vykdomas nekaltų civilių gyventojų žudynes ir įkaitų ėmimą. Kartu žinome apie palestiniečių civilių gyventojų, aukų ir "Hamas" gyvųjų skydų kančias. Toliau reikalaujame besąlygiškai paleisti Izraelio įkaitus. Tačiau taip pat matome, kad būtina skubiai daryti reguliarias humanitarines pertraukas, kad nekalti civiliai gyventojai būtų aprūpinti būtiniausiais maisto produktais ir medikamentais", - pabrėžia Europos Parlamento narys Antonio López-Istúriz White, delegacijos ryšiams su Izraeliu pirmininkas. Ketvirtadienį bus balsuojama dėl rezoliucijos.

ELP frakcija siekia, kad ES lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir atitiktų ES tikslus. Visos ES finansavimą gaunančios organizacijos, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO), privalo skaidriai informuoti apie tai, ką jos daro su šiais pinigais. Antradienį Parlamentas diskutuos, o trečiadienį balsuos dėl pranešimo dėl NVO, finansuojamų iš ES biudžeto, skaidrumo ir atskaitomybės. Ataskaitoje pripažįstama, kad NVO atlieka svarbų darbą daugelyje sričių, tačiau teigiama, kad kol kas stebima ir atsiskaitoma tik už NVO tiesiogiai skiriamas ES lėšas. "Turime stiprinti viešąjį skaidrumą, kad užkirstume kelią sukčiavimui ir su juo kovotume bei užtikrintume, kad ES lėšos nebūtų naudojamos prieš ES vertybes, kaip, pavyzdžiui, matėme 2022 m. per "Qatargate", - sako ataskaitą parengęs Europos Parlamento narys Markusas Pieperis (Markus Pieper). Ataskaitoje Europos Komisija raginama tikrinti lėšų perskirstymą ir jų panaudojimą pagal kiekvieną paramos gavėją. Jame taip pat siūloma sudaryti viešą NVO pašalinimo sąrašą, kad būtų užtikrinta, jog neapykantą kurstančioms ar religinį ekstremizmą propaguojančioms organizacijoms būtų užkirstas kelias gauti ES lėšų.

Trečiadienį Europos Parlamentas balsuos dėl ataskaitos, kurioje nagrinėjamas Kinijos įtakos ES ypatingos svarbos infrastruktūrai poveikis saugumui ir gynybai. Parlamentas įspėja, kad Pekino veiksmus daugiausia lemia tikslas stiprinti totalitarinį režimą ir siekti karinio dominavimo. Didelės Kinijos investicijos į Europos jūrų uostus, geležinkelius ir oro uostus leidžia Pekinui stebėti ir kontroliuoti veiklą mūsų svarbiausiuose logistikos mazguose. ELP frakcija ragina sistemingai tikrinti Kinijos bendroves, gaunančias naudos iš Europos strateginės svarbos programų, ir prireikus neleisti joms dalyvauti jose. "Mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant uostus, energetikos tinklus ir skaitmeninius tinklus, apsauga yra labai svarbi stiprinant ES atsparumą didėjančioms grėsmėms iš Kinijos. Svarbiausia tai pasiekti - tinkamai įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir įsipareigojimus", - tvirtina Europos Parlamento narė Miriam Lexmann, kuri PPE frakcijos vardu inicijavo pranešimą.

ELP frakcija nori, kad ES bendroji žuvininkystės politika (BŽP) būtų reformuota ir pritaikyta dabartiniams iššūkiams, pavyzdžiui, anglies dioksido išmetimo mažinimui ir kartų atsinaujinimui, spręsti. Ketvirtadienį plenariniame posėdyje bus balsuojama dėl ataskaitos dėl dabartinės padėties ir žuvininkystės politikos ateities. "Pripažįstame strateginį žuvininkystės ir akvakultūros sektorių vaidmenį užtikrinant apsirūpinimą maistu, Europos žaliąjį kursą ir siekiant darnaus vystymosi tikslų. Tačiau dabartinėje BŽP nepakankamai atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius bei maisto tiekimo aspektus", - sako EPP frakcijos narys Gabrielis Mato, kuris parengė Parlamento ataskaitą. ELP frakcija taip pat ragina būsimą Europos Komisiją paskirti tik žuvininkystei skirtą Komisijos narį.

Po daugiau nei dešimtmetį trukusios aklavietės Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai ir įmonės pagaliau prisijungs prie Šengeno erdvės - nuo šių metų kovo mėn. bus panaikinta oro ir jūrų sienų kontrolė. "Tai didelis žingsnis į priekį Europai. Bulgarijai ir Rumunijai pagaliau prisijungus prie Šengeno erdvės, galėsime geriau apsaugoti savo išorės sienas ir sustiprinti visą Šengeno erdvę. Galite tikėtis, kad EPP frakcija ir toliau kovos už kuo greitesnį visišką prisijungimą prie Šengeno erdvės", - sako EPP frakcijos pirmininko pavaduotojas Paulo Rangel.