ES turi pasirengti nelaimėms, pandemijoms, neveikiančiai infrastruktūrai ir hibridinėms atakoms

ELP frakcija nori, kad ES būtų pasirengusi bet kokioms būsimoms krizėms, nesvarbu, ar tai būtų išpuoliai prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, tiekimo grandinės sutrikimai, pandemijos, kibernetinės atakos, ar galimi karai. Trečiadienį bus pristatyta būsimoji ES pasirengimo sąjungos strategija, kuri bus svarbus žingsnis siekiant didinti Europos atsparumą, saugumą ir stabilumą.

"Pasirengimas reikalauja aktyvumo. Jis reikalauja visos visuomenės ir visos vyriausybės požiūrio, pagal kurį numatomi visi galimi scenarijai. Turime panaikinti barjerus tarp vidaus ir išorės saugumo ir integruoti civilinio ir karinio sektorių pajėgumus", - sako Europos Parlamento narė Lena Düpont, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė spaudai vidaus reikalų klausimais.

ELP frakcija ragina ES valstybes nares aktyviau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus civilinės ir gynybinės parengties srityje. Europai reikia patikimos ES masto rizikos vertinimo sistemos - tokios, kuri galėtų įvertinti grėsmes pagal jų tikimybę ir poveikį ir sudarytų sąlygas vieningai ir strategiškai reaguoti.

"Šiuo geopolitinio nestabilumo, klimato kaitos ir pasaulinės sveikatos rizikos laikotarpiu ES civilinės saugos mechanizmas yra kaip niekada svarbus. COVID-19 mus išmokė, kaip svarbu būti pasirengusiems - kaip ekstremaliosios situacijos greitai paūmėja ir neturi sienų. Turime stiprinti savo pasirengimo pajėgumus, o ne priklausyti nuo išorės pagalbos", - sako EP narys Peteris Liese, Europos liaudies partijos frakcijos atstovas spaudai ES civilinės saugos mechanizmo klausimais.

ELP frakcija tikisi, kad naujoji ES Parengties sąjungos strategija suteiks strateginį įžvalgumą, reikalingą Europos išankstinio perspėjimo sistemoms, grėsmių analizei ir veiklos koordinavimui stiprinti.