Dokumentas dėl pozicijos Viduržemio jūros regiono klausimu

Stabilus Viduržemio jūros regionas – stabili Europa

ES visuotinė strategija ir Europos kaimynystės politikos peržiūra suteikia išskirtinę progą permąstyti ES politiką Viduržemio jūros regiono klausimu. ELP frakcija yra prašiusi į strategiją įtraukti konkretų prioritetų skaičių. Vienas iš pagrindinių jos prioritetų turėtų būti Viduržemio jūros regionas, ypatingą dėmesį skiriant konfliktų prevencijai ir kovai su esminėmis nestabilumo Pietų kaimynystėje priežastimis.

Mūsų frakcija yra pabrėžusi, kad vykstant įvairiems dialogams politikos ir saugumo klausimais į mūsų Viduržemio jūros regiono kaimynes turi būti žiūrima kaip į partneres. Į atnaujintą ES strategiją dėl Viduržemio jūros regiono turėtų būti veiksmingiau ir nuosekliau grąžinami svarbūs saugumo klausimai. Be to, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama siekiui užtikrinti didesnę mūsų pietinių kaimynų tarpusavio politinę ir ekonominę integraciją.

Regiono stabilizacija saugumo požiūriu yra svarbiausias Europos prioritetas, tačiau, norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir gerovę, kuria džiaugtųsi ir europiečiai, ir jų kaimynai, labai svarbu panaudoti ir ekonominį bei žmogiškąjį Viduržemio jūros regiono potencialą. Dinamiškas ir klestintis Viduržemio jūros regionas, kuriame vyrautų taika ir saugumas bei tvarus augimas, naudingas abiem šalims.

Šiam tikslui pasiekti būtinos konkrečios iniciatyvos ir priemonės, kuriomis būtų nutiestas tvirtas tiltas tarp ES, jos kaimynių ir jos kaimynių kaimynių, įskaitant ir Arabų Valstybių Lygą bei kitas regionines ir tarptautines organizacijas. Manome, jog ES turi nedelsdama dėti didesnes pastangas, kad būtų parengtas strateginis planas ir partnerystė su Viduržemio jūros regionu bei išspręstos dabartinės krizės ir užtikrinti ilgalaikiai bendri interesai.

1. Tikslas – sėkminga ES migracijos ir prieglobsčio politika Viduržemio regione

Pastarojo meto pabėgėlių ir migrantų krizė yra sukrėtimas ES. Dabartinės bendros taisyklės nėra tinkamos ir jas taikant neįmanoma imtis veiksmų neeilinėmis aplinkybėmis. Yra tapę aišku, kad mūsų žemynas šią problemą turi spręsti kartu ir išvien.

Svarbu ne tik tai, kad ES valstybės narės geriau bendradarbiautų ir būtų labiau solidarios, bet ir visapusiškai naudotųsi ES migracijos ir judumo politikos išorės aspektu. Šie iššūkiai turi būti atremti įgyvendinant ES ir Viduržemio jūros regiono politiką. ELP frakcija primygtinai ragina imtis visiško neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir jų pagalbininkų netoleravimo politikos (taip pat ir tokiomis operacijomis, kaip ES karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje), gerinti sienų kontrolę kilmės ir tranzito šalyse bei sudaryti ES ir Viduržemio jūros regiono šalių, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) bei Afrikos šalių readmisijos susitarimus ir juos vykdyti.

Mes remiame agentūros FRONTEX ir naujosios Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbą ir raginame pastarąją agentūrą ir nacionalines valstybių narių pakrančių apsaugos tarnybas glaudžiai bendradarbiauti – taip pat ir su trečiųjų šalių pakrančių apsaugos tarnybomis – įskaitant neeilinę pagalbą ir Libijos valdžios institucijoms.

Turime parengti bendrą ES sąrašą, į kurį būtų įtrauktos saugios kilmės šalys. Taip pat nepaprastai svarbu užtikrinti geresnį bendravimą su šalimis partnerėmis ir aiškiai informuoti apie Europos vizų politiką, kad neteisėta migracija būtų ne tokia patraukli.

2. Valstybės kūrimas ir demokratijos konsolidavimas

Manome, kad didžiausias prioritetas ir toliau turi būti teikiamas demokratijos stiprinimo bei laisvų ir demokratiškų rinkimų rėmimo priemonėms. ES turi visapusiškai panaudoti savo vystymosi ir demokratijos rėmimo politikos priemonių potencialą bei krizių valdymo pajėgumus, kad padėtų besiformuojančios demokratijos valstybėms. Itin svarbu įtvirtinti teisinę valstybę ir skatinti institucijų veikla pagrįstus pasitikėjimo ugdymo procesus.

ES turi dėti visas įmanomas pastangas, kad paremtų tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę Libijoje, kadangi nestabilumas, kurį lemia šis neišspręstas konfliktas, ir, savo ruožtu, šalutinis poveikis visam regionui kelia rimtą grėsmę visai Sąjungai. Vieningos paramos Libijos nacionalinės santarvės vyriausybei užtikrinimas Libijoje yra vienas mūsų esminių prioritetų, numatytų regionui, nes stabili Libija ir savo teritoriją bei pragyvenimo šaltinius kontroliuojantys Libijos gyventojai sutvirtins regioną.

ES institucijos turėtų bendradarbiauti, kad sustiprintų bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono partneriais, skatintų demokratizaciją ir užtikrintų pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms; kad moterys būtų raginamos dalyvauti rinkimuose, t. y. kandidatuoti ir balsuoti, tarpininkavimo siekiant taikos ir prekybos derybų kontekste; kad jaunimas būtų raginamas dalyvauti politiniame gyvenime ir ypač domėtis vietos rinkimais; kad būtų gerbiama žiniasklaidos laisvė ir skatinama nepriklausoma tiriamoji žurnalistika; kad, siekiant vystyti konkrečius projektus, abipus Viduržemio jūros aktyviau bendradarbiautų decentralizuotos (savivaldybių, rajonų ir regionų) struktūros.

3. Terorizmas ir radikalizacija

Religinė radikalizacija ir teroristinių grupuočių plėtimasis kelia realų pavojų visose Viduržemio jūros pakrantėse. Staigus ir greitas grupuotės „Islamo valstybė“ iškilimas Libijoje kelia didžiausią susirūpinimą, tad ES ir jos valstybės narės sutelks savo pastangas, kad padėtų įveikti teroristinę grupuotę regione. Būtina įveikti ne tik fizines jų pajėgas, bet ir jų ideologiją.

Todėl būtina rengti ir platinti prieš šį naratyvą nukreiptą medžiagą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir stengiantis pasiūlyti jiems tokias ateities galimybes, kad teroristinių grupių mėginimai juos verbuoti būtų bevaisiai. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Sąjunga turi padėti savo kaimynėms kurti geresnę ateitį jų jaunimui – ateitį, kuria jie tikėtų ir kuri suklestėtų užtikrinus užimtumą ir stabilumą.

ES ir mūsų nacionalinės valdžios institucijos turi visapusiškai bendradarbiauti, kad spręstų šiuos ypač svarbius klausimus. ELP frakcija ypatingą dėmesį atkreipia į kovą su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitokia prekyba, leidžiančia finansuoti teroristines grupuotes. Turime užkirsti kelią internetu ir socialinėje žiniasklaidoje skleidžiamai radikalizacijai – ypač tarp jaunimo – ir padėti jaunuolių, kuriems gresia radikalizacija, šeimoms. Kad kova su teroristų tinklais būtų veiksminga, su savo pietinėmis Viduržemio jūros regiono partnerėmis turėtume keistis geriausia praktika radikalizacijos prevencijos ir deradikalizacijos programų bei ES valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono partnerių žvalgybos duomenų mainų mechanizmų srityse.

Turėtų būti įgyvendinamos deradikalizacijos programos, kuriomis būtų užkertamas kelias propagandos ir neapykantą kurstančios kalbos plitimui. Be to, kartu su nuomonės lyderiais, įskaitant religinius lyderius, turime įsitraukti į informavimo kampanijas, nukreiptas prieš terorizmą, ir skatinti veiksmingą priešingą diskursą, ypatingą dėmesį atkreipdami į mūsų bendrą paveldą, vertybes ir Viduržemio jūros regiono specifiką, kad kovotume su radikalizacijos nešama baime, nepasitikėjimu ir destrukcija.

4. Siekis spręsti politinius konfliktus, investicijos į konfliktų prevenciją, stabilių regiono partnerių rėmimas

Raginame Europos Sąjungą – ypač Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją – imtis aktyvesnio diplomatinio vaidmens derantis dėl taikos ir sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Izraelio ir Palestinos konfliktą, ir taip stengtis užtikrinti regiono ir pasaulio veikėjų veiksmų pusiausvyrą.

Artimųjų Rytų taikos procesas išties turi likti vienu didžiausių mūsų prioritetų regione ta prasme, kad Izraelio ir Palestinos konflikto išsprendimas bemat teigiamai paveiktų kitų regioninių konfliktų eigą. Derybomis pasiektas dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas tebėra vienintelis realus būdas užbaigti konfliktą taip, kad tai būtų naudinga ir Izraeliui, ir Palestinai. Gyvenviečių politika ir beprecedentė pastarojo meto nugriovimų tendencija – taip pat ir ES ir valstybių narių finansuojamų projektų atvejais – stipriai kenkia regiono stabilumui ir galimybei imtis bet kokios taikos iniciatyvos.

Turime aiškiai pažymėti, jog būtinos didesnės politinės pastangos, nes negali būti tikimasi, kad ES piliečiai ir mokesčių mokėtojai atstatymo darbus finansuos amžinai.

ES strategijoje Viduržemio jūros regionui turi būti atsižvelgta ir į ryšį su kitomis Afrikos žemyno bei Arabijos pusiasalio šalimis, siekiant ne tik prognozuoti riziką, bet ir ilgainiui pasinaudoti privalumais.

5. Laisvosios prekybos susitarimų ir ekonominių galimybių Viduržemio jūros regione vystymas

Solidarumas taip pat labai svarbus regiono stabilizacijai ir ekonominiam augimui. Turime paremti visas pastangas, kad, pirma, būtų pasiekta glaudesnė pietinių Viduržemio jūros regiono šalių ir, antra, abipus Viduržemio jūros esančių šalių ekonominė tarpusavio integracija. Turime suvokti, kad ekonominių galimybių Viduržemio jūros regione vystymas, savo ruožtu, toliau teigiamai veiks visų kitų abiem regionams aktualių klausimų sprendimą.

ELP frakcija atkreipia ypatingą dėmesį į šiuos aspektus:

• derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų stebėseną, siekiant stiprinti šių šalių ekonominius ryšius, ir greitos jų pažangos skatinimą vadovaujantis bendrais interesais, pirmiausia dalyvaujant jungtiniams parlamentiniams komitetams ir įtraukiant visus susijusius ekonominius veikėjus;
• ES iniciatyvų nukreipimą į Viduržemio jūros regioną, siekiant įgyvendinti regiono ekonominiam augimui svarbius strateginius projektus, pvz., energetikos, vandens, telekomunikacijų ir transporto infrastruktūros srityse;
• paramą MVĮ ekonominei įtraukčiai į Viduržemio jūros regione vykdomą veiklą skatinant jų tarptautinimo pastangas, nes šios įmonės – regiono ekonominio augimo variklis;
• verslo iniciatyvų – ypač tarp jaunimo ir moterų – skatinimą ir stiprinimą, įskaitant priemones, kuriomis prieiga prie finansų būtų užtikrinama startuoliams;
• tolesnį įmonių skatinimą megzti ryšius kuriant daugiašalius prekybos rūmus;
• supratimą, kad ekonominės galimybės labai priklauso nuo apsaugos ir saugumo visame Viduržemio jūros regione užtikrinimo, ypač turizmo sektoriuje;
• strateginės infrastruktūros, įskaitant naftos perdirbimo objektus ir prekybos kelius (atsižvelgiant į teroristų finansavimo problemą), stiprinimą.

6. Naujos Europos kaimynystės politikos ir Viduržemio jūros sąjungos stiprinimo link

Europos kaimynystės politika (EKP) šiuo metu peržiūrima. Visapusiškai pasinaudojant Viduržemio jūros sąjunga (VJS) – tarpvyriausybine iniciatyva Viduržemio jūros regionui, kuri gimė vykstant Barselonos procesui ir pagal kurią į Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo veiklą buvo įtrauktos Adrijos jūros šalys – pagal būsimąją kaimynystės politiką turi būti parengta stipri strateginė programa, siekiant:

• paremti partneres, įgyvendinančias reformas, kuriomis skatinama demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės;
• prisidėti prie įtraukaus jų ekonominio vystymosi ir partnerystės su pilietine visuomene, kartu palaikant ryšius su vyriausybėmis, skatinimo;
• paremti ekonominį ir socialinį vystymąsi, augimo ir darbo vietų kūrimą, skatinti prekybą ir tvirtesnį bendradarbiavimą kituose sektoriuose.

Tai reiškia, jog įgyvendinant EKP reikia padaryti gerokai daugiau, kad būtų pasiektas 2010 m. pagal Marselio deklaraciją iškeltas tikslas – prisidėti prie stabilumo ir taikos visame Europos ir Viduržemio jūros regione.

Jei mūsų žemynas ketina stiprinti savo vaidmenį Viduržemio jūros regione ir spręsti visas jo esmines problemas, strateginis bendradarbiavimas įgyvendinant EKP ir VJS veiklą, VJS parlamentinės asamblėjos veiklos pagrindu apimantis parlamentinę dimensiją, yra pareiga.

7. Bendradarbiavimas energetikos srityje: saugumo ir klestėjimo Viduržemio jūros regione siekis

ELP frakcija taip pat atkreipia dėmesį į strateginį bendradarbiavimo energetikos srityje Viduržemio jūros regione aspektą ir ypač pabrėžia peržiūrint EKP atsiradusią galimybę stiprinti ryšius energetikos srityje:

• parengiant bendradarbiavimo energetikos srityje sistemą per strateginį dialogą su Viduržemio jūros regiono partneriais;
• prognozuojant politinių krizių poveikį energetikos sektoriui ir atvirkščiai;
• užtikrinant bendradarbiavimą mokslo bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje energijos šaltinių įvairinimo, saugojimo ir transportavimo (ypač kalbant apie saulės energiją) klausimais.