A. Guoga: Tėvynė pirmiausia yra žmonės

Kariški veiksmai Lietuvos pasieniuose, virtinė tarptautinių įvykių, tokių, kaip D. Trump išrinkimas JAV Prezidentu, Brexit, karai Ukrainoje ir Sirijoje, pabėgėlių krizė, neramina daugelį ir kelia klausimų, ar esame saugūs savo Nepriklausomoje valstybėje. Ar padarėme viską ir ką dar galėtume padaryti, kad savo šalyje jaustumėmės saugiai, kalbamės su Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijos nariu Antanu Guoga.

Apžvalgininkai, tarptautiniai ekspertai neprognozuoja labai ramaus artimojo laikotarpio. Rusijos agresija jaučiama jau kurį laiką. Sakoma, kad it D. Trump išrinkimas JAV prezidentu neprisideda prie mūsų regiono saugumo. Kaip jūs vertinate situaciją?

Pirmiausia patarčiau visiems nedramatizuoti. Nereikia gąsdinimų. Turime ieškoti žmonių, kurie kalba išrinktojo prezidento ir jo komandos kalba ir ieškoti artimo kontakto. Turime ieškoti be skirtumų, o bendrumų. Tik tokiu būdu galime gauti didžiausią naudą mūsų valstybei bet kurioje situacijoje.

Kita vertus, visuomet kartoju, kad jei norime nenorime karo, turime investuoti į taiką. Ir taip, privalome kelti gynybai skirtą šalies biudžetą. Privalome dalyvauti tarptautinėse operacijose ir tokiu būdu rodyti solidarumą su savo partneriais, kad, jei ištiktų bėda, solidarumo sulauktume ir mes patys. Privalome skatinti mūsų piliečių paramą savo šalies kariuomenei. Labai džiaugiuosi, kad ta parama mūsų ginkluotosioms pajėgoms kasmet vis didesnė.

Jūs visuomet labai garsiai kalbate apie savo paramą šalies kariuomenei. Kodėl?

Jei norime būti saugūs, privalome pasitikėti savo šalies ginkluotosiomis pajėgomis. Aš pasitikiu. Tai įrodau kiekvienais metais pervesdamas asmeninę paramą. Apie tai kalbu norėdamas žmones savo pavyzdžiu užkrėsti. Aš turiu galimybes paremti kariuomenę nemenkomis sumomis. Ne visi tą gali daryti. Bet simbolinę paramą išreikšti gali kiekvienas. Labai džiaugiuosi, kad mano organizuota visuomenės informavimo akcija, raginantis žmones skirtis Lietuvos kariuomenei 2 proc. nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, išjudino paramos bangą. Šiemet VMI paskelbė, kad Lietuvos kariuomenė jau antrus metus iš eilės yra labiausiai piliečių remiama organizacija. Ir tai, manau, labai svarbu. Juk grėsmės akivaizdoje, jei neduok die, reiktų ginti šalį, kariai turi žinoti, kad jie kaunasi ne dėl mistinės pareigos, o dėl žmonių, kurie tiki savo kariais. Juk Tėvynė, kurią gina kariuomenė yra pirmiausia žmonės. Todėl tas pasitikėjimas yra toks svarbus, jei kaimynystėje imtų ir pradėtų žvangėti ginklai.

Grėsmės saugumui šiuo metu nėra tik žvanginimas ginklais. Šiandieninė realybė ta, kad vis dažniau girdime išsireiškimą – hibridinis karas, o ne ką mažesnės grėsmės pasiekia ir internetu.

Technologijos, nors ir kokios svarbios mūsų progresui, gali tapti pavojingomis, jeigu jos nėra gerai apsaugotos. Štai pavyzdys. Įsivaizduokite, kad kokie nors piktavaliai „užgrobia“ elektros tinklus prižiūrinčias sistemas ar šviesoforų jungimąsi reguliuojančius kompiuterius. Tokios kibernetinės atakos gali sukelti visišką chaosą, kuriuo gali pasinaudoti priešiškos jėgos. Be abejo, ne mažesnės yra ir kitos kibernetinių atakų formos, kai taikomasi į informacijos šaltinius, finansinius įrankius. Dėl to ir  Lietuvoje, ir visos ES mastu ieškoma būdų kovai su kibernetinėmis atakomis.

Europos liaudies partijos (ELP) frakcija Europos Parlamente, labai aiškiai pasisako, kad ES privalo veikti pagal vienodai aukštą kibernetinio saugumo standartą, bendradarbiaujant policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms visoje bendrijoje. Šiuo klausimu pritariu frakcijos kolegai Andreas Schwab: kibernetinės atakos nepaiso sienų ir gali sukelti europinio masto grėsmes. Todėl su Andreas kelerius metus dirbome ties ES direktyva, kuri nustatė bendrą europinį tinklų ir informacijos saugumo lygį. Šis politinis  sutarimas nepaprastai svarbus Lietuvai, nes atveria kelius gauti patirties iš didžiųjų valstybių techninio ir informacinio pasirengimo. Didžiosios šalys – Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija – tarp savęs jau koordinuoja kibernetinio saugumo užtikrinimo veiksmus. Tačiau mažosios ES šalys, įskaitant Lietuvą, likdavo šio bendradarbiavimo pakraščiuose. Tikiu, atvertas kelias glaudesniam visų šalių bendradarbiavimui kibernetinio saugumo srityje, sistemingam ir bendram prevenciniam darbui, operatyviam kibernetinių grėsmių ar atakų valdymui.

Sakote, kad bendras Europos Sąjungos mąsto veikimas yra būtinas, siekiant saugios aplinkos mūsų regione?

Vienareikšmiškai. Jei norime išsaugoti europietiškas vertybes, tokias, kaip demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybei, privalome suvienyti jėgas ir kartu spręsti užsienio politikos iššūkius. ELP frakcija, kuriai priklausau ir kurios gynybos prioritetams visiškai pritariu, vienu iš tokių prioritetų yra numatę Rusijos besitęsiančios agresijos sustabdymą Rytų Partnerystės šalyse. Mūsų frakcija laiko grėsme visai Europai nuolatinius Rusijos bandymus atkurti savo įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse ir palaiko sankcijas Rusijai dėl nuolatinių tarptautinės teisės pažeidimų. 

ELP frakcija mano, kad Bendra saugumo ir gynybos politika turi būti stiprinama, bendradarbiaujant, sprendžiant gynybos pajėgumų ir ginkluotės klausimus. Bet dar kartą noriu priminti, kad negalime laukti tik tarptautinių organizacijų pagalbos. Jei norime nenorime karo, į taiką turime investuoti dabar.